Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, rašė, kad 1302 metais Gediminas suteikė herbą Krunevičiui.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 403
Vis dėlto kai kurios giminės, kaip teigia Strijkovskis, turė\njo tikrus savo herbus; dalinių kunigaikščių giminė naudojosi\nHipokentauro, Stulpų, Rožės, Vyčio herbais. Kartais didieji ku\nnigaikščiai herbus suteikdavo slavų giminėms; tokį herbą 1302\nmetais Gediminas davė Krunevičiui10. Sis paprotys lietuviams\nnebuvo būdingas, bet kai kurios riterių šeimos, priklausančios\nLietuvos valdžiai (ar tai būtų lenkai, ar rusinai), galėjo prašyti,\nkad jiems būtų suteikti herbai - taip būdavo Lenkijoje.
Narbutas nurodė, kad Malachovskis pateikė žinių apie Gedimino suteiktą herbą Krunevičiui, bet šaltinis jam buvo neaiškus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 402
Mū sų heraldikos specialistus lenkus visuomet užgula didelis rū 10 Žinių apie tai, kaip Gediminas suteikė herbą Krunevičiui, patei kė Malachovskis savo bajoriškų pavardžių rinkinyje (tik neaišku, kokiu šaltiniu remdamasis). Šis herbas, pavadintas Krunevičiaus vardu, ži nomas ir Neseckiui. Rankoje turiu nuorašą Švitrigailos privilegijos, datuotos Lucke 1451 metų vasario 18 dieną, kuria jis pakartoja 1439 metų kovo 3 dienos Vytauto privilegiją, taip pat atnaujina Algirdo privilegiją (nuorašas), kuria patvirtinama riteriška kilmė ir herbas raudoname lauke: ryšulys strėlių, tris kartus kryžmai perjuostų auksine juosta, o iš abiejų pusių du pusmėnuliai, žiūrintys vienas į kitą, ant šalmo - riterio kepurė, o abipus du erelio sparnai.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Bet, nepaisant to, visuomet, bent jau nuo Gedimino laikų, Lietuvoje šeimos herbai egzistavo70. 500 ## Puslapis 510 70 Malachovskis savo bajoriškų pavardžių rinkinyje (neaišku, kokiu šaltiniu remdamasis) pateikė žinių apie tai, kaip Gediminas suteikė herbą Krunevičiui. Neseckiui šis herbas, pavadintas Kru- nevičiaus vardu, yra žinomas.