Santrauka

Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, rašė, kad 1302 metais Gediminas suteikė herbą Krunevičiui. Narbutas nurodė, kad Malachovskis pateikė žinių apie Gedimino suteiktą herbą Krunevičiui, bet šaltinis jam buvo neaiškus.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, rašė, kad 1302 metais Gediminas suteikė herbą Krunevičiui.
global_idt-190176
c-001
t-002 Narbutas nurodė, kad Malachovskis pateikė žinių apie Gedimino suteiktą herbą Krunevičiui, bet šaltinis jam buvo neaiškus.
global_idt-190177
c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas nurodė, kad Malachovskis pateikė žinių apie Gedimino suteiktą herbą Krunevičiui, bet šaltinis jam buvo neaiškus.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Mū­ sų heraldikos specialistus lenkus visuomet užgula didelis rū­ 10 Žinių apie tai, kaip Gediminas suteikė herbą Krunevičiui, patei­ kė Malachovskis savo bajoriškų pavardžių rinkinyje (tik neaišku, kokiu šaltiniu remdamasis). Šis herbas, pavadintas Krunevičiaus vardu, ži­ nomas ir Neseckiui. Rankoje turiu nuorašą Švitrigailos privilegijos, datuotos Lucke 1451 metų vasario 18 dieną, kuria jis pakartoja 1439 metų kovo 3 dienos Vytauto privilegiją, taip pat atnaujina Algirdo privilegiją (nuorašas), kuria patvirtinama riteriška kilmė ir herbas raudoname lauke: ryšulys strėlių, tris kartus kryžmai perjuostų auksine juosta, o iš abiejų pusių du pusmėnuliai, žiūrintys vienas į kitą, ant šalmo - riterio kepurė, o abipus du erelio sparnai.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai