Santrauka
Kernius gavo valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos. Kernius, neturėdamas sūnaus įpėdinio, įsūnijo Živinbudą, jam atidavė dukterį Pajautą ir pridėjo Lietuvos kunigaikštystę kraičiui. Narbutas Kernių vaizduoja kaip Vidurio, arba Užnerio, Lietuvos kunigaikštį, kurio sostinė buvo Kernavė.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Kernius gavo valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos. |
| t-002 Kernius, neturėdamas sūnaus įpėdinio, įsūnijo Živinbudą, jam atidavė dukterį Pajautą ir pridėjo Lietuvos kunigaikštystę kraičiui. |
| t-003 Narbutas Kernių vaizduoja kaip Vidurio, arba Užnerio, Lietuvos kunigaikštį, kurio sostinė buvo Kernavė. |
| t-004 Pasak Narbuto perteikiamo Hartknocho, ant Kukovaičio kalno nuo seno degė Kerniaus užkurta Amžinoji ugnis. |
| t-005 Teodoro Narbuto aiškinimu, kunigaikščio Kerniaus valdymo metais Panerių genčių dūdų pūtimas prie Neries tapo dingstimi kraštą vadinti Litvania. |
| t-006 Ka dangi Panerių gentys pūtė dūdas ant Neries krantų, ku nigaikščio Kerniaus valdymo metais atsirado dingstis su teikti visam kraštui ir giminei Litvania pavadinimą, ku ris dėl paprastų žmonių iškreipto lotynų tarimo pavirto Listubania. |
| t-007 . XV Kernius ir Gimbutas Lietuvos ir Žemaičių kunigaikščiai, karės jų su gudais, lenkais ir žuvėdais Kernius turėjęs savo valdžioj kraštą tarp upių Neries, Nevėžio ir Daugavos, Gimbutas valdęs vi sus Žemaičius; abudu gyvenusiu taikiai vienybėj ir kliauty. |