Kernius

Santrauka

Kernius gavo valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos. Kernius neturėjo sūnaus įpėdinio, todėl įsūnijo Živinbudą ir ištekino už jo dukterį Pajautą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Kernius gavo valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos.		c-001
t-002 Kernius neturėjo sūnaus įpėdinio, todėl įsūnijo Živinbudą ir ištekino už jo dukterį Pajautą.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Kernius gavo valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kokius jis nuveikė paminėtinus darbus, vėlesnės kartos nežino. Gyvas būdamas, nusprendė ne­ palikti po mirties sūnums paveldimo neapykantos šal­ tinio, todėl pasistengė laiku padalyti valdžią. Kernu- sijui, arba Kerniui, atidavė valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o jaunėliui Gimbu­ tui paskyrė Žemaitiją.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-002

Santrauka: Kernius neturėjo sūnaus įpėdinio, todėl įsūnijo Živinbudą ir ištekino už jo dukterį Pajautą.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Galbūt šitaip ir bū­ tų atsitikę, jeigu, jam mirus, 1089 m eta i būtų prasidėjęs tarpuvaldis: mat neturėjo jis sūnaus — savo įpėdinio. Todėl, sukvietęs didikus ir paaiškinęs jiems didžiulį pavojų, jis įsūnijo Živinbudą, vieną iš Julijono Dausprungo palikuonių, pajėgų valdyti jauni­ kaitį, netrukus jam į žmonas atidavė vienturtę dukterį Pajautą, o kraičio pridėjo Lietuvos kunigaikštystę. Kai pasitraukė iš gyvenimo, jis buvo iškilmingai pašarvo­ tas (kaip tais laikais derėjo) ir ant aukštos kalvos prie Deltuvos palaidotas.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

Ryšiai

Susiję objektai

• Pajauta
• Živinbudas