Santrauka
Kernius gavo valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos. Kernius neturėjo sūnaus įpėdinio, todėl įsūnijo Živinbudą ir ištekino už jo dukterį Pajautą.
Teiginiai
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kernius gavo valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kokius jis nuveikė paminėtinus darbus, vėlesnės kartos nežino. Gyvas būdamas, nusprendė ne palikti po mirties sūnums paveldimo neapykantos šal tinio, todėl pasistengė laiku padalyti valdžią. Kernu- sijui, arba Kerniui, atidavė valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o jaunėliui Gimbu tui paskyrė Žemaitiją.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kernius neturėjo sūnaus įpėdinio, todėl įsūnijo Živinbudą ir ištekino už jo dukterį Pajautą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Galbūt šitaip ir bū tų atsitikę, jeigu, jam mirus, 1089 m eta i būtų prasidėjęs tarpuvaldis: mat neturėjo jis sūnaus — savo įpėdinio. Todėl, sukvietęs didikus ir paaiškinęs jiems didžiulį pavojų, jis įsūnijo Živinbudą, vieną iš Julijono Dausprungo palikuonių, pajėgų valdyti jauni kaitį, netrukus jam į žmonas atidavė vienturtę dukterį Pajautą, o kraičio pridėjo Lietuvos kunigaikštystę. Kai pasitraukė iš gyvenimo, jis buvo iškilmingai pašarvo tas (kaip tais laikais derėjo) ir ant aukštos kalvos prie Deltuvos palaidotas.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|