Pajauta buvo atiduota Živinbudui į žmonas, o kraičiu pridėta Lietuvos kunigaikštystė. Narbutas Pajautą aprašo kaip Kerniaus dukterį, ištekėjusią už Ukmergės srities kunigaikščio Živinbudo. Pajauta yra ant gana aukšto kalno, matomas toli iš jūros.
Galbūt šitaip ir bū\ntų atsitikę, jeigu, jam mirus,\n1089 m eta i\nbūtų prasidėjęs tarpuvaldis:\nmat neturėjo jis sūnaus —\nsavo įpėdinio. Todėl, sukvietęs didikus ir paaiškinęs\njiems didžiulį pavojų, jis įsūnijo Živinbudą, vieną iš\nJulijono Dausprungo palikuonių, pajėgų valdyti jauni\nkaitį, netrukus jam į žmonas atidavė vienturtę dukterį\nPajautą, o kraičio pridėjo Lietuvos kunigaikštystę. Kai\npasitraukė iš gyvenimo, jis buvo iškilmingai pašarvo\ntas (kaip tais laikais derėjo) ir ant aukštos kalvos prie\nDeltuvos palaidotas.
Nereikia tapatinti Medziojnos\nsu Medžiojma, kurią laikėme medžiotojų deive, vadinama\nLaima.\n154\n\n## Puslapis 154\n\nPajauta (Pojata)\nLietuvių kunigaikščio Kerniaus, viešpatavusio Vidurio, ar\nba Užnerio, Lietuvoje, kurios sostinė buvo Kernavė, duktė.\nTa kunigaikštytė buvo ištekėjusi už Dausprungų giminės Zi-\nvinbudo, Ukmergės srities kunigaikščio, kuriam kraičio atne\nšė paveldimą Kernavės kunigaikštystę.
Pagal dabartinius tyrimus toji vieta vadinasi Raksztis Szwies- tas Bintias, dieviškosios Birutės kapas, kurio šventumui pažy mėti ten visuomet stovi medinis kryžius. Jis yra ant gana aukš to kalno, matomas toli iš jūros. Lietuvos ir Prūsijos archeologų surinkti duomenys patiks lina Strijkovskio paminėtą faktą; ant to kalno stovėjęs Prauri- mės aukuras, kuriame degusi Amžinoji ugnis, saugota vaidi lučių.