Jurgis Radvila

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Marijos Magdalenos bažnyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu". Kardinolas Radvila dalyje, vadinamoje Goštautų mūru, įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo laikomos pamaldos, ir pats kurį laiką gyveno, todėl jam duotas Kardinalijos vardas. Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo kartu sujungti Albrechto Radvilos laikais, gavo bendrą Kardinalijos pavadinimą, išlikusį iki mūsų laikų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar būdamas Vilniaus vyskupijos koadjutorius, su broliu gavo palikimo mūrinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Jono bažnyčią, visą mūrinį. O Jurgio brolis, kunigaikštis Mikalojus Kristupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipovo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Neapsiribodamas pavyzdžio verta savo labdaringa veikla, Protasevičius, be šių fundacijų, dar įsteigė neturtingiems studentams bursą, pavadintą Valerijono vardu, jai mieste dovanojo tris mūrinius namus, pavedė juos jėzuitų priežiūrai ir globai58. Protasevičiaus pėdomis sekė ir jo įpėdinis Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, vėliau kardinolas; jis nusipelnė Vilniui ir visai diecezijai iš vyskupo dvaro pajamų 1582 metais įkurdamas svarbią mokyklą dvasiškai jaunuomenei lavintis, vadinamą seminarija59. Lietuvai paskirtas Tribunolas ir 1581 metais Vilniuje iškilmingai įvesdintas išlaisvino karalius nuo varginančio 57 Visas Vilniaus universiteto fundacijos privilegijas kartu su atitinkama popiežiaus bule galima perskaityti veikale „Stepono Batoro valdymas", iš Albertrandžio rankraščių, rūpestingai profesoriaus Onacevičiaus išleistų Varšuvoje, 1823 m.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taigi, kai mes, Jurgis Radvila, Dievo malone Vilniaus vyskupas, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, pamatėme, kokią naudą teikia tiek Romos, kitų miestų mokytojos, mieste, tiek ir kitose vietose įsteigtos ir funduotos klierikų seminarijos, šioje mūsų Vilniaus diecezijoje, kurioje pastebėjome, jog yra didelis kunigų ir kitų patarnautojų trūkumas Viešpaties vynuogyne, nusprendėme įsteigti ir funduoti kolegiją, kurioje būtų išlaikomas ir dievobaimingai auklėjamas nustatytas lietuvių ir rusų jaunuolių skaičius. Suprantame, kad mūsų ganytojiškoms pareigoms priklauso pasirūpinti, kad iš bendrų vyskupijos stalo pajamų ir kapitulos, ir visokios rūšies vertybių, personatų, pelno, abatijų turto dalies bei visokių kitokių beneficijų, mūsų diecezijoje egzistuojančių, būtų paimta tam tikra dalis ar porcija, ir ta dalis, taip išimta, būtų prijungta prie anksčiau minėtos kolegijos ir inkorporuota.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

verstas vyskupas Jurgis Radvila (Mik. Juodojo sūnus).

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

192 ## Puslapis 209 Il KNYGA 15. Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kardinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elektorius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 metais. ## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

(XVI a. tapyto paveikslo „Oršos mūšis“ fragmentas) Lietuviai persekioja bėgančius rusus Viršuje matyti ir buože užsimojęs lauko etmonas Jurgis Radvila K. Ostrogiškis duoda ženklą „ artileristams atidengti ugnį dešiniajame rusų armijos flange.