Jeronimo Chodkevičiaus sūnus Jonas buvo Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis maršalka, Livonijos administratorius ir Vilniaus kaštelionas. 1569 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės delegacijai per Liublino unijos derybas; 1572 m. iš evangelikų reformatų perėjo į katalikybę.
buvo geriausi kariai, kuriuos tuo metu buvo galima surinkti. Greta didžiojo etmono M. Radvilos buvo jo šešiolikmetis sūnus Kristupas Radvila, vėliau tapęs didžiuoju etmonu ir vadintas Perkūnu, lauko etmonas Grigalius Chodkevičius, būsimasis lauko etmonas Romanas Sanguška, būsimasis Livonijos etmonas Jonas Chodkevičius ir daugelis kitų. Žygimanto Augusto paradiniai šarvai, pagaminti Niunberge meistro Kunzo Lochnerio, XVI a. 6 dešimtmetyje
1577 m. Kauno seniūnas Jonas Chodkevičius suteikė Jurgiui Reineriui sklypą seniūnijos žemėje Jiesios ir Vyčio upių santakoje popieriaus malūnui statyti.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kauno miestietis Hanusas Špilis gavo valdovo leidimą statyti Fredoje 2 vėjo malūnus. 1577 m. Kauno seniūnas Jonas Chodkevičius suteikė Jurgiui Reineriui sklypą seniūnijos žemėje Jiesios ir Vyčio upių santakoje popieriaus malūnui statyti.
Iš tikrųjų tais metais vyko Lenkijos seimas Piotrkove, trukęs ilgai ir sėkmingai posėdžiavęs. Tais metais karaliui Žygimantui buvo daug darbų ir rūpesčių; mat, be šito darbštaus seimo, dar kariavo šiaurėje karą su Rusija. Romanas Sanguška kovojo kruvinus mūšius su Rusija; įvyko taip, kad karalius, Piotrkovo seime parengęs abiejų tautų žygį, rudenį su kariuomene išžygiavo iš Vilniaus, bet pasiekė tik Radaškovičius; ten jis susitiko su caro pasiuntiniais, pareiškusiais pageidavimą taikytis. Nors karalius nenutraukė karo veiksmų, už kuriuos stojo Sanguška ir Jonas Chodkevičius, tačiau, matyt, skubėjo sušaukti seimą Gardine dar 1567 metų pabaigoje, išsiuntinėjęs universalus Lietuvai.
Petro iš Dusburgo kronikos nuorašas buvo ir Livonijoje, Roneburgo (Raunos, Cėsių rj.) pilies bažnyčioje. Jį ten XVI a. II-ojoje pusėje rado etmonas Jonas Chodkevičius, kuris perdavė kroniką Vilniaus vaitui Augustinui Rotundui (mirusiam 1582 m.).
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)