Santrauka
Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar matą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per kūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž gantu, Juozapas.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Jano Lasickio knygą apie žemaičių ir kitų tautų dievus išstudijavę Vilniaus šubravcai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais. |
| t-002 Vienintelis Lasickis išsaugojo mums šį faktą. |
| t-003 Narbutas rašo, kad Lasickis išsaugojo Kriukio vardą, bet klaidingai jam priskyrė kiaulių globėjo savybes. |
| t-004 Narbutas nurodo, kad Lasickis Patelo dievą žinojo Algio vardu. |
| t-005 Lasickis Perkūnaitėlę apibūdino kaip žaibo ir griausmo motiną, kuri išprausia nuvargusią saulę. |
| t-006 Narbutas rašo, kad Lasickis liudijo buvus Aušros vardu vadintą ryto deivę. |
| t-007 Narbutas cituoja Lasickio posakį „Kur tikėjimas, ten ir rezultatas“ prie Ratainyčios aprašymo. |
| t-008 Narbutas vertina, kad Lasickis apsiriko Ragutienę pačią laikydamas dievu, o ne aludarystę globojančia deive. |
| t-009 Narbutas kaltina Lasickį nekritiškai rinkus mitologinius duomenis ir klydus dėl dievaičių kerpių rinkimo. |
| t-010 Narbutas, remdamasis Lasickiu, rašo, kad Strijkovskis ir kiti Markopolius trumpai mini kaip požemio dievaičius. |
| t-011 Narbutas perteikia Lasickio teiginį, kad lietuviai kai kurias dievų garbinimo apeigas slėpdavo nuo krikščionių. |
| t-012 Narbutas aiškina, kad Lasickis fetišo termino nevartojo, bet aprašė asmeninius fetišus šventovėse, giminėse, namuose ir pas pavienius žmones. |
| t-013 Narbutas nurodo, kad burtininkės pavadinimas Burte yra Lasickio mitologijoje. |
| t-014 Narbutas rašo, kad Lasickis iš Jokūbo Laskovičiaus girdėjo apie Žemaitijoje daugeliui dievų teiktą garbę. |
| t-015 Narbutas mano, kad Lasickis, cituodamas maldelę Perkūnui, padarė aiškią lietuvių kalbos klaidą. |
| t-016 Narbutas vertina, kad Lasickio paliktas pirmos alaus statinės pradėjimo apeigų aprašymas menkavertis, bet svarbus kaip senovės paminklas. |
| t-017 Narbutas rašo, kad Lasickis pateikė po Ilgių šventės atliekamų apeigų mirusiųjų garbei aprašymą. |
| t-018 Janas Lasickis parašė darbą „Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus“, išleistą Bazelyje 1615 m. |
| t-019 Ką paliko Lasickis ir ką čia ką tik pasakėme, to teisingumą patvirtina tyrimai. |
| t-020 Jonas Lasickis sugrįžo jėzuitų pastangomis, valdant Zigmantui III. |
| t-021 Tik tiek težinome iš Lasickio. |
| t-022 Jonas Lasickis būtų kalbėjęs lietuviams, kurie senovės laikais šito iškilmingai laikydavosi ir iš dalies to laikėsi iki Laskovičiaus ir Lasickio laikų, tai yra iki XVI amžiaus. |