Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar matą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per kūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž gantu, Juozapas.
Ypač pagarsėjo \nVilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė \nuniversiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy\nventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar\nmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino \nsenovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per\nkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž\ngantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušla- \nviu.
Že\nmaitijos žvejai ir šiandieną savo dainose apdainuoja jūrą dievą,\nvardu „ Dzivsvits “:r\\\nTai bus bendras jūrų ir kitų vandenų, kuriais plaukiota,\ndievas ir laivininkų globėjas. Lietuviai gyveno susisiekiančia\nme su jūra krašte, kuriame daug visokių didelių vandenų, to\ndėl plaukioti buriniais laivais jiems buvo neišvengiama, taigi\njie negalėjo apsieiti be savo Neptūno. Gyvenantys prie ežerų\nlietuviai šaukdavosi to paties dievo, vadindami jį Ežeriniu (Eže\nrinis). Vienintelis Lasickis išsaugojo mums šį faktą.
Kriukis (Krugis) Kalvių dievas arba kažkokia antikinio Vulkano liekana; jis, visuotinai pripažintas geriausiu kalviu ir to amato globėju, Lie tuvoje buvo pramintas tautišku vardu, kilusiu išKriugos - kriu kio, kablio. Šį vardą mums išsaugojo Lasickis. Tačiau jis pri skiria dievui nepritinkančias savybes, paversdamas jį kiaulių globėju, nors jis pats tų gyvulių globėjais laiko visai kitas die vybes, tai yra Kremarą (Kremam) ir Priparšį (Priparszas), ir pasakoja, kad kažkokie kalviai Budraičiai (Budrajcis) labai karštai jam meldžiasi.
Patelas (Patelo)\nSkraidančių oro dvasių dievas, savitas aukščiausiosios ka\ntegorijos angelas. Kitaip jį vadinę Pateno, Potelo. Savo stabą\njis turėjo didžiojoje Romovės šventykloje, Perkūno dešinėje.\nJo garbei kiekvienas namuose laikydavo numirėlio kaukolę.\nLasickis jį žino kaip Algį (Algis).
Šauktis Moterų Gabijos - tai paprotys\nkepėjų, norinčių, kad gerai nusisektų duona*.\nPerkūnaitėlė (Perkunatele)\n„Ji yra žaibo ir griausmo motina, kuri saulę, nuvargusią ir\ndulkiną, išprausia maudyklėje; po to, kitą dieną, išleidžia šva\nrią ir švytinčią“, - sako Lasickis. Su Perkūnu ji dalijosi valdžia\ndanguje ir žemėje, panašiu vardu lietuvių šaukiama.