asmuo

Janas Lasickis

23 teiginiai24 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar­ matą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per­ kūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž­ gantu, Juozapas.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001aukstas

Jano Lasickio knygą apie žemaičių ir kitų tautų dievus išstudijavę Vilniaus šubravcai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ypač pagarsėjo \nVilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė \nuniversiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy­\nventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar­\nmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino \nsenovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per­\nkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž­\ngantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušla- \nviu.
t-002vidutinis

Vienintelis Lasickis išsaugojo mums šį faktą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Že­\nmaitijos žvejai ir šiandieną savo dainose apdainuoja jūrą dievą,\nvardu „ Dzivsvits “:r\\\nTai bus bendras jūrų ir kitų vandenų, kuriais plaukiota,\ndievas ir laivininkų globėjas. Lietuviai gyveno susisiekiančia­\nme su jūra krašte, kuriame daug visokių didelių vandenų, to­\ndėl plaukioti buriniais laivais jiems buvo neišvengiama, taigi\njie negalėjo apsieiti be savo Neptūno. Gyvenantys prie ežerų\nlietuviai šaukdavosi to paties dievo, vadindami jį Ežeriniu (Eže­\nrinis). Vienintelis Lasickis išsaugojo mums šį faktą.
t-003vidutinis

Narbutas rašo, kad Lasickis išsaugojo Kriukio vardą, bet klaidingai jam priskyrė kiaulių globėjo savybes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Kriukis (Krugis) Kalvių dievas arba kažkokia antikinio Vulkano liekana; jis, visuotinai pripažintas geriausiu kalviu ir to amato globėju, Lie­ tuvoje buvo pramintas tautišku vardu, kilusiu išKriugos - kriu­ kio, kablio. Šį vardą mums išsaugojo Lasickis. Tačiau jis pri­ skiria dievui nepritinkančias savybes, paversdamas jį kiaulių globėju, nors jis pats tų gyvulių globėjais laiko visai kitas die­ vybes, tai yra Kremarą (Kremam) ir Priparšį (Priparszas), ir pasakoja, kad kažkokie kalviai Budraičiai (Budrajcis) labai karštai jam meldžiasi.
t-004vidutinis

Narbutas nurodo, kad Lasickis Patelo dievą žinojo Algio vardu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Patelas (Patelo)\nSkraidančių oro dvasių dievas, savitas aukščiausiosios ka­\ntegorijos angelas. Kitaip jį vadinę Pateno, Potelo. Savo stabą\njis turėjo didžiojoje Romovės šventykloje, Perkūno dešinėje.\nJo garbei kiekvienas namuose laikydavo numirėlio kaukolę.\nLasickis jį žino kaip Algį (Algis).
t-005vidutinis

Lasickis Perkūnaitėlę apibūdino kaip žaibo ir griausmo motiną, kuri išprausia nuvargusią saulę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šauktis Moterų Gabijos - tai paprotys\nkepėjų, norinčių, kad gerai nusisektų duona*.\nPerkūnaitėlė (Perkunatele)\n„Ji yra žaibo ir griausmo motina, kuri saulę, nuvargusią ir\ndulkiną, išprausia maudyklėje; po to, kitą dieną, išleidžia šva­\nrią ir švytinčią“, - sako Lasickis. Su Perkūnu ji dalijosi valdžia\ndanguje ir žemėje, panašiu vardu lietuvių šaukiama.
Visi teiginiai ir įrodymai (23 teiginiai, 24 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)2021
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje11
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)11