Hermanas

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Po keturių savaičių apgulties, po daugelio susidūrimų meistras Hermanas vienoje pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius, tačiau lietuviai, priešpriešiais įtaisę tokį pat pabūklą, užmušė minėtą meistrą. Po sunkių kovų buvo „pilyje daug brolių sužeistų, netinkamų gynybai , tačiau juos keitė sveikieji.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tačiau lietuviai sunaikino pilies priešakinius įtvirtinimus ir užpylė griovius, kryžiuočiai iš papilio buvo priversti trauktis į pačią pilį. Po keturių savaičių apgulties, po daugelio susidūrimų meistras Hermanas vienoje pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius, tačiau lietuviai, priešpriešiais įtaisę tokį pat pabūklą, užmušė minėtą meistrą. Po sunkių kovų buvo „pilyje daug brolių sužeistų, netinkamų gynybai , tačiau juos keitė sveikieji.

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Buvo pastatytas kitas, ir šį suardė kryžiuotis Hermanas.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Viešpaties dievo 1234 metais brolis Hermanas, magistras, jau išvijus prūsus iš Kulmo 229 Henrikas Barzdotasis (apie 1163—1238), Silezijos (Vroclavo) kunigaikštis nuo 1202 m., Krokuvos kunigaikštis 1228— 1229 ir nuo 1232 m., Opolės kunigaikštis nuo 1229 m., Didžiosios Lenkijos kunigaikštis nuo 1234 m. Pasak Dusburgiečio, Henrikas Barzdotasis 1233 m. dalyvavo žygyje į Prūsiją, tačiau kunigaikščio dokumentai kalba apie jo buvimą Prūsijoje 1235 m. (Labuda G., Stanowisko..., p. 311—312). Manoma, kad žygyje dalyvavo ne pats Henrikas Barzdotasis, bet jo sūnus Henrikas Pamaldusis (Zientara B., Sprawy pruskie..., p. 38). 230 Pamario kunigaikštis (miręs 1266 m.). 231 Kryžiuočiai puolė 1233 m. spalio-lapkričio mėn. arba 1234 m. sausio-vasario mėn. (Jasiński T., Stosunki śląsko-pruskie..., p. 401). 232 Zirgūna (D.— Sirgune, XIII—XIV a. dokumentuose — Sirgun, Syrgen, plg. pr. zirgis, lie. žirgas, Žirgupė; vok. Sorge, dab. Dzierzgoń — GAO, p. 158; Būga K., 3, p. 539; Górnowicz H., Średniowieczne..., p. 103; to paties, Toponimia..., p. 275) įteka į Drūzo (dab. Družno) ežerą (žr. paaiškinimą III, 14, 4). Mūšis įvyko, atrodo, prie Kristburgo, dab. Dzežgonis (VBK; SRP, 1, p. 58 — Tepeno M. išnaša; Ewald A. L., Die Eroberung..., 1, p. 163). D. pasakojimą apie krikščionių pergalę kartais linkstama laikyti įvykius pagražinančiu prasimanymu arba vėlesne tradicija (Kujot S., Dzieje Prus..., 1, p. 601). žemės, subūrė brolių ir ginklanešių kariuomenę ir pastatė Rudino

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1327 viešpaties metais brolis Hermanas, Elbingo komtūras bei didysis Ordino špitolininkas, netoli Zalfeldo miesto pastatė jau minėtą miestą, vardu Morungenas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Padedamas šių maldininkų, atvykusių į Torunę, magistras brolis Hermanas ir pastatė Kulmo pilį bei miestą viešpaties dievo 1232 metais toje vietoje, kur dabar yra senoji pilis223.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1324 viešpaties metais į Prūsiją atvyko valdovai Jonas ir Pilypas, grafai iš Španheimo, iš Čekijos valdovas Petras iš Rozenbergo, jo dėdė Hermanas su daugybe riterių bei ginklanešių ir daug kitų kilmingųjų iš Reino bei Elzaso, tačiau jie nieko tada nesiėmė prieš tikėjimo priešus, nes ledas buvo plonas.