Meistras Hermanas po keturių savaičių apgulties pastatė bombardą prieš lietuvius, tačiau buvo jų užmuštas tokiu pat pabūklu.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 53
Po keturių savaičių apgulties, po daugelio susidūrimų meistras Hermanas vienoje pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius, tačiau lietuviai, priešpriešiais įtaisę tokį pat pabūklą, užmušė minėtą meistrą. Po sunkių kovų buvo „pilyje daug brolių sužeistų, netinkamų gynybai , tačiau juos keitė sveikieji.
Po keturių savaičių apgulties lietuviai pabūklu nukovė meistrą Hermaną, kai jis pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 53
Tačiau lietuviai sunaikino pilies priešakinius įtvirtinimus ir užpylė griovius, kryžiuočiai iš papilio buvo priversti trauktis į pačią pilį. Po keturių savaičių apgulties, po daugelio susidūrimų meistras Hermanas vienoje pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius, tačiau lietuviai, priešpriešiais įtaisę tokį pat pabūklą, užmušė minėtą meistrą. Po sunkių kovų buvo „pilyje daug brolių sužeistų, netinkamų gynybai , tačiau juos keitė sveikieji.
Teodoras Narbutas rašo, kad kryžiuotis Hermanas suardė antrą pastatytą pabūklo pakoją.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 317
Buvo pastatytas kitas, ir šį suardė kryžiuotis Hermanas.
Dusburgietis pasakoja, kad 1234 m. magistras Hermanas subūrė brolių ir ginklanešių kariuomenę ir pastatė Rudino pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 74-75
Viešpaties dievo 1234 metais brolis Hermanas, magistras, jau išvijus prūsus iš Kulmo 229 Henrikas Barzdotasis (apie 1163—1238), Silezijos (Vroclavo) kunigaikštis nuo 1202 m., Krokuvos kunigaikštis 1228— 1229 ir nuo 1232 m., Opolės kunigaikštis nuo 1229 m., Didžiosios Lenkijos kunigaikštis nuo 1234 m. Pasak Dusburgiečio, Henrikas Barzdotasis 1233 m. dalyvavo žygyje į Prūsiją, tačiau kunigaikščio dokumentai kalba apie jo buvimą Prūsijoje 1235 m. (Labuda G., Stanowisko..., p. 311—312). Manoma, kad žygyje dalyvavo ne pats Henrikas Barzdotasis, bet jo sūnus Henrikas Pamaldusis (Zientara B., Sprawy pruskie..., p. 38). 230 Pamario kunigaikštis (miręs 1266 m.). 231 Kryžiuočiai puolė 1233 m. spalio-lapkričio mėn. arba 1234 m. sausio-vasario mėn. (Jasiński T., Stosunki śląsko-pruskie..., p. 401). 232 Zirgūna (D.— Sirgune, XIII—XIV a. dokumentuose — Sirgun, Syrgen, plg. pr. zirgis, lie. žirgas, Žirgupė; vok. Sorge, dab. Dzierzgoń — GAO, p. 158; Būga K., 3, p. 539; Górnowicz H., Średniowieczne..., p. 103; to paties, Toponimia..., p. 275) įteka į Drūzo (dab. Družno) ežerą (žr. paaiškinimą III, 14, 4). Mūšis įvyko, atrodo, prie Kristburgo, dab. Dzežgonis (VBK; SRP, 1, p. 58 — Tepeno M. išnaša; Ewald A. L., Die Eroberung..., 1, p. 163). D. pasakojimą apie krikščionių pergalę kartais linkstama laikyti įvykius pagražinančiu prasimanymu arba vėlesne tradicija (Kujot S., Dzieje Prus..., 1, p. 601). žemės, subūrė brolių ir ginklanešių kariuomenę ir pastatė Rudino
Hermanas buvo Elbingo komtūras ir didysis Ordino špitolininkas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 252
1327 viešpaties metais brolis Hermanas, Elbingo komtūras bei didysis Ordino špitolininkas, netoli Zalfeldo miesto pastatė jau minėtą miestą, vardu Morungenas
Dusburgietis pasakoja, kad Hermanas, padedamas į Torunę atvykusių maldininkų, 1232 m. pastatė Kulmo pilį ir miestą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 72
Padedamas šių maldininkų, atvykusių į Torunę, magistras brolis Hermanas ir pastatė Kulmo pilį bei miestą viešpaties dievo 1232 metais toje vietoje, kur dabar yra senoji pilis223.
1324 m. Hermanas atvyko į Prūsiją su riteriais ir ginklanešiais.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 219
1324 viešpaties metais į Prūsiją atvyko valdovai Jonas ir Pilypas, grafai iš Španheimo, iš Čekijos valdovas Petras iš Rozenbergo, jo dėdė Hermanas su daugybe riterių bei ginklanešių ir daug kitų kilmingųjų iš Reino bei Elzaso, tačiau jie nieko tada nesiėmė prieš tikėjimo priešus, nes ledas buvo plonas.