Asmuo

Glapas

10 teiginių13 įrašų10 ryšių

Vikipedijos įžanga

Glapas (m. apie 1273 m.) – Prūsijos Varmės didžiūnas vitingas.

Pagal publikuotus šaltinius

Dusburgietis teigia, kad [dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo. Dusburgietis teigia, kad viena prūsė, vergų luomo ir Belialo duktė, pabėgo iš šios pilies ir pranešė Varmių vadui Glapui, kad broliai esą iš čia išvykę. Dusburgietis teigia, kad apie Glapo, varmių vado, mirtį ir varmių bei notangų pavergimą Glapas, varmių vadas, turėjo tokį valdinį, vardu Steinavas, kurį labai mėgo.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Gebėjimai	Mokėjo vokiečių kalbą ir gebėjo kariauti vokiečių ginklais.	Šaltinis Glapą priskiria prie vyrų, apie kuriuos taip apibūdinama; aprašymas pateiktas pasakojant apie kovą už tėvynės išlaisvinimą.	Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Būdas	Mylėjo savo tėvynę, gailėjosi laisvės, nešykštėjo nei turto, nei vargų ir negailėjo savo gyvybės, kad galėtų išlaisvinti tėvynę ir gyventi laisvai.	Tai šaltinio autoriaus apibendrinamasis vertinimas apie tokius vyrus, tarp jų nurodant Glapą Varmijoje.	Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Pareigos ir vaidmuo	Karvedys.	Šaltinis Glapą įvardija tarp sumanių karvedžių ir gudrių vyrų; jis nurodomas kaip Varmijos atstovas.	Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Glapas buvo nuvarytas į Karaliaučių ir pakartas ant kalvos, kuri vėliau vadinta Glapo kalva.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.

t-005aukstas

Prūsams vėl atkritus nuo tikėjimo, varmiai išsirinko Glapą savo kariuomenės vadu ir vyresniuoju.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie pirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko Glandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360, bartai — Divaną361.

t-002vidutinis

Glapas su kariuomene buvo užkluptas apgulęs pilį ir netikėtai užpultas brolių bei ginklanešių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.

t-003vidutinis

Glapas, Varmių vadas, turėjo valdinį Steinavą, kurį labai mėgo ir daug kartų gelbėjo iš mirtino pavojaus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Glapo, varmių vado, mirtį ir varmių bei notangų pavergimą Glapas, varmių vadas, turėjo tokį valdinį, vardu Steinavas, kurį labai mėgo. Daug kartų jį buvo gelbėjęs iš mirtino pavojaus. Tačiau tas vyras, užmiršęs patirtas malones, atsiteisė blogu už gera ir neapykanta už meilę. Jis sugalvojo būdą, kaip jį pribaigti, ir, norėdamas savo sumanymą įgyvendinti, pakvietė jį pulti vienos pilies, stovėjusios Sembos žemėje, Gėlavandenių marių pakrantėje, beveik prieš Brandenburgo pilį412, 409 Konradas Vyresnysis iš Tirbergo (Frankonija), 1267 m.

t-004vidutinis

Varmių vadas Glapas, gavęs pabėgusios prūsės pranešimą, su daugybe karių atvyko ir užėmė pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Viena prūsė, vergų luomo ir Belialo duktė, pabėgo iš šios pilies ir pranešė Varmių vadui Glapui, kad broliai esą iš čia išvykę. Šis su daugybe karių atvyko ir užėmė pilį. Šitai išgirdęs, komtūras susirūpino ir patraukė su saviškiais link Karaliaučiaus, o parplaukęs laivais į Brandenburgą, čia išvadavo nuo prūsų brolius ir kitus iš savo šeimynos, nuolat puldinėjamus, kurie gynėsi šios pilies mediniame kuore, ir juos sveikus išsivedė su savimi.

t-006vidutinis

Varmių vadas Glapas, sužinojęs apie brolių išvykimą iš Brandenburgo pilies, su daugybe karių ją užėmė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai traukė namo, sutiko pasiuntinį, kuris pasakė, kad Brandenburgo pilis esanti sunaikinta Štai šiuo būdu. Viena prūsė, vergų luomo ir Belialo duktė, pabėgo iš šios pilies ir pranešė Varmių vadui Glapui, kad broliai esą iš čia išvykę. Šis su daugybe karių atvyko ir užėmė pilį.

t-007vidutinis

Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.

Visi teiginiai ir įrodymai (10 teiginiai, 13 įrašai)

Struktūruoti ryšiai