Fridrichas Kvicas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės ginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku, kai lietuvių pamaininė sauga, išbudėjusi čia jiems skirtą laiką, turėjo iš pilies pasitraukti, ir nukovė šešis jų vyrus. Kiti šeši, išvydę du ginklanešius, kuriems buvo įsakyta saugoti kelią, pabėgo metę šalin ginklus.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolio Fridricho Kvico žūtį bei Vėluvos valsčiaus nusiaubimą 1323 metais Tais pačiais metais, švento Petro grandinėse išvakarėse (rugpjūčio 2), lietuviai įsibrovė į Sembos žemę ir Vėluvos valsčiuje sudegino šešis kaimus, be to, nužudė brolį Fridrichą, vadinamą Kvicu, drąsų bei narsų karį, ir 36 vyrus, o moteris ir vaikus su visokiu grobiu 580 Klaipėdos pilis statyta — kur suteka Nemunas ir Danė (1252.VII.29 dokumentas — LUB, 1, Nr. 236, plg. D. III, 2; apie pirmosios ir antrosios Ordino pilies bei seniausią miesto vietą — Zulkus V., Klaipėdos..., p. 28—29). Kronikininkas prie Klaipėdos mini tris gretimas naujakrikščių pilis (D.— castra neophitorum, Jer.— vlîhûsir drî). XIII a. dokumentuose (1253, 1258, 1291 m.) prie Klaipėdos minimos pilys, pilių apygardos: Mutina, Poys, Ackete, Sarden (LUB, 1, Nr. 249, 253, 329, 540). Žardės pilis lokalizuojama pietiniame Klaipėdos pakraštyje, prie Smeltalės upelio, kur yra Žardės piliakalnis (Bielenstein A., Die Grenzen..., p. 252; SZM. p. 184; LAA, 2, Nr. 846). Ackete — Eketės piliakalnyje Danės ir Eketės santakoje (Bielenstein A., Die Grenzen..., p. 252; SZM, p. 183; LAA, 2, Nr. 174). Mutina lokalizuojama prie Tauralaukio (Sembritzki J., Geschichte..., p. 5; SZM, p. 183—184); čia ryškesnių piliakalnio pėdsakų nebėra (plg. LAA, 2, p. 167); atkreiptinas dėmesys į aikštelę Danės kair. krante tarp dviejų griovų (senosios kapinės), netoli mitologinio „velnio akmens” (plg. Remeika J., Kai dar amžina ugnis.., p. 137). Poys tapatinama su buv. Pöszen arba Šiauliais Danės žemupio kair. krante ir lokalizuojama į rytus nuo Klaipėdos (Bielenstein A., Die Grenzen..., p. 253; Sembritzki J., Geschichte..., p. 5; HGAPW, 2; netoliese, Kalniškiuose, būta pylimo — Remeika J., Ką kalneliai pasakoja, p. 84, 86; LAA, 2, p. 78). Ieškoma jos ir į šiaurę nuo Klaipėdos, žemiau Eketės (SZM, p. 184). Šiame plote prie dab. Klaipėdos miesto šiaurės rytų ribos, deš. Danės krante, yra Purmalių piliakalnis (LAA, 2, Nr. 615), kurį, atrodo, galima būtų sieti su minėta pilimi. Archeologiniai tyrinėjimai Eketės piliakalnyje (LAA, 2, Nr. 174), prie Žardės Laistuose (Žulkus V., Laistų gyvenvietės..., p. 41—43) rodo, kad rašytiniuose šaltiniuose minimų Eketės, Žardės ir greičiausiai kitų pilių bei gyvenviečių pradžia siekia žymiai ankstesnį, ikikryžiuotišką laikotarpį. išsivarė su savimi.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie 55 lietuvių žūtį 1319 metais Tais pačiais metais, kai dykrose smarkiai ištvino vandenys, Dovydas, Gardino pilininkas, su aštuoniais šimtais vyrų patraukė į karą ir, išdėstęs savo karius pasalose, pats su 80 vyrų įsibrovė į Prūsijos žemės valsčių, vardu Unzatrapis, iš kur, sudeginęs keletą namų, išsivarė daug nelaisvėn paimtų žmonių ir išsigabeno galybę pagrobtų daiktų. Juos persekioti leidosi su būreliu karių brolis Ulrichas iš Drinlevės, Tepliavos komtūras, ir brolis Fridrichas Kvicas, jo padėjėjas; iš pradžių išardę tiltą, kuriuo lietuviai turėjo pereiti, jie nukovė 55 jų vyrus ir atsiėmė iš jų visą grobį, kurį šie gabenosi. Kiti bėgdami pakliuvo į jų pasalas, ir visi, apimti baimės, iš karto pasitraukė, tačiau kelyje patyrė tiek pavojų, kad retas kuris namo sugrįžo sveikas ir gyvas.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti.