Dobrogostas buvo Poznanės vyskupas ir popiežiaus pasiuntinys, reikšmingai prisidėjęs prie Vilniaus vyskupijos įsteigimo. Jis iš Jogailos svitos buvo pasiųstas pas popiežių išrūpinti bulės, patvirtinančios naujo Vilniaus ganytojo išrinkimą ir vyskupijos fundaciją. Pas popiežių Urboną VI Dobrogostas vyko kartu su kitais pasiuntiniais, o anksčiau buvo tarpininkavęs tarp popiežiaus Inocento VI ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo. Urbonas VI jam pavedė tvarkyti bažnytinius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją, pavesdamas ją Gniezno arkivyskupo valdžiai. 1389 metų pabaigoje Dobrogostas atvyko į Vilnių ir paskelbė bulę, kuria miestas bei ant pagonių šventyklos griuvėsių pastatyta Šv. Stanislovo bažnyčia buvo pripažinti, atitinkamai, miestu ir katedra.
Tuo reikalu pas popiežių buvo siunčiamas kanauninkas Mykolas Trombas (Trąb), bet Vokietijoje Habsburgai jį sulaikė, keršydami Jogailai, kad buvo vedęs Vilhelmui Habsburgui pažadėtą lenkų karalaitę Jadvygą. Tad kiek vėliau pas popiežių Urboną VI buvo pasiųsti kiti pasiuntiniai su Poznaniaus vyskupu Dobrogosta, vieną kartą jau tarpininkavusiu tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo. Pasiuntiniai rado popiežių Perudžijoje (Š. Italijoje), kur jie buvo maloniai priimti ir gavo jo brevę (1388.
Nepaisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 metams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, kurios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jadvygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina miestu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. O vyskupas Andrius, Dobrogosto atleistas iš Cereto ganytojo pareigų, gavo popiežiaus patvirtinimą perimti Vilniaus vyskupiją20.
8). Joje popiežius Urbonas VI išgyrė apsikrikštijusius lietuvius, o vysk. Dobrogostą įgaliojo sutvarkyti bažnytinius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją pavedant ją Gniezno arkivyskupo valdžiai^1 ). Kadangi katedra jau buvo užbaigta statyti, tai sugrįžus pasiuntiniams, pirmiausia ji buvo ir pašventinta, suteikiant jai tris titulus: Šv.
O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinantiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą. Netrukus Poznanės vyskupas Dobrogostas iš Jogailos svitos buvo nusiųstas pas popiežių išprašyti bulės, patvirtinančios naujo ganytojo išrinkimą ir Vilniaus vyskupijos fundaciją. Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vilniaus kapitulos ar Karaliauč.
O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinantiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą. Netrukus Poznanės vyskupas Dobrogostas iš Jogailos svitos buvo nusiųstas pas popiežių išprašyti bulės, patvirtinančios naujo ganytojo išrinkimą ir Vilniaus vyskupijos fundaciją. Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vilniaus kapitulos ar Karaliauč.