Santrauka
Todėl tuojau po krikšto Jogaila įkūrė Vilniaus vyskupystę, pastatė katedrą ir dar 7 pirmąsias parapijines bažnyčias krašte (Ukmergėje, Maišiogaloje, Nemenčine, Medininkuose, Krėvoje, Obalčiuose ir Ainoje).
1387 m. vasario 17 d. Vilniuje pradėta nauja vyskupija, o Vilniaus vyskupas nuo pat pradžių tapo centriniu Lietuvos bažnytinio gyvenimo asmeniu.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1387 m. vasario 17 d. Jogailos senelio įkurtoje sostinėje buvo pradėta kurti nauja Vilniaus vyskupija. | c-001 | |
| t-002 Nuo pat pradžių Vilniaus vyskupas tapo centriniu Lietuvos bažnytinio gyvenimo asmeniu. | c-001 | |
| t-003 Panelės bažnyčių, dabar buvo padė ti pamatai Vilniaus katedrai ir šv. | c-002 | |
| t-004 Dobrogostą įgaliojo sutvarkyti bažnyti nius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją pavedant ją Gniezno arkivyskupo valdžiai^1 ). | c-003 | |
| t-005 Vilniaus vyskupu paskirtas vysk. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1387 m. vasario 17 d. Jogailos senelio įkurtoje sostinėje buvo pradėta kurti nauja Vilniaus vyskupija.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Su Mindaugo žuvimu pradingus « Lietuvos vyskupijai », Jogai los senelio įkurtoje sostinėje 1387.II.17 d. buvo duota pradžia nau jai vyskupijai. Atlikdamas per vėlesnius šimtmečius savotišką lenkinimo rolę kalbiniu atžvilgiu mišriose srityse, nuo pat pradžių Vilniaus vyskupas pasidarė centrinis asmuo Lietuvos bažnytiniame gyvenime. Abu pirmieji Vilniaus vyskupai buvo pranciškonai (Andrius Vosila, Jokūbas Plichta), jau nuo anksčiau gyvenę Lie tuvoje ir mokėję lietuviškai^16.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Panelės bažnyčių, dabar buvo padė ti pamatai Vilniaus katedrai ir šv.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Katalikybei sustiprinti kartu su žmonių krikštijimu buvo statomos ir bažnyčios. Be esančių jau Vilniuje nuo seniau šv. Mikalojaus, šv. Petro ir šv. Panelės bažnyčių, dabar buvo padė ti pamatai Vilniaus katedrai ir šv. Martyno bei šv. Jono baž nyčioms* 2). Katedra, kaipo būsianti vyriausia Lietuvos bažny čia, kad pabrėžtų seno lietuvių tikėjimo pakeitimą naujuoju, statyta toje vietoje, kur Vilniaus lietuviai kūreno savo šventąją ugnį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dobrogostą įgaliojo sutvarkyti bažnyti nius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją pavedant ją Gniezno arkivyskupo valdžiai^1 ).
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tad kiek vėliau pas popiežių Urboną VI buvo pasiųsti kiti pasiunti niai su Poznaniaus vyskupu Dobrogosta, vieną kartą jau tar pininkavusiu tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo. Pasiuntiniai rado popiežių Perudžijoje (Š. Italijoje), kur jie buvo maloniai priimti ir gavo jo brevę (1388. IV. 8). Joje popiežius Urbonas VI išgyrė apsikrikštiju sius lietuvius, o vysk. Dobrogostą įgaliojo sutvarkyti bažnyti nius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją pavedant ją Gniezno arkivyskupo valdžiai^1 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus vyskupu paskirtas vysk.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vilniaus vyskupu paskirtas vysk. Andrius Vosylius Jas trzębiecas, kuris nuo pirmos Lietuvos krikšto dienos vadova vo apaštalavimo darbui, nes mokėjo lietuviškai ir lietuviams nebuvo svetimas žmogus. Jis, būdamas dar pranciškonų ku nigas, kartu su savo broliu prie Algirdo kurį laiką gyveno Vil niuje, paskui ėjo kapeliono ir sekretoriaus pareigas Vengrų ka ralienės Elžbietos, Jadvygos motinos. 1377 m. buvo paskirtas Cereteno vyskupu. Pažindamas gerai Lietuvą, o taip pat Len kijos karališką dvarą ir arti prie jo būdamas, galima tikėti, kad jis prisidėjo ir prie Jadvygos sutuokimo su Jogaila^3 ). Šis jį pasiėmė į Lietuvą ir dabar pakėlė į pirmuosius Vilniaus vyskupus. Tais pat metais (1388. V. 12) buvo įkurta ir Vilniaus vys kupijos kapitula, kurią sudarė 2 pralotai ir 10 kanauninkų: vi-
(^1) ) Kurcz., 23 p. (^2) ) Kurcz., 153,163—169 p. (^3) ) Kurcz., 24 p.
— 98 —si jie buvo Poznaniaus, Mozūrijos ir Čekijos dvasininkai. Iš lietuvių kapituloje buvo tik du: Trakų klebonas kan. Motiejus, vėliau Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, ir vienas kunigas iš Kauno^1 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |