Kuriant Vilniaus vyskupystę buvo padėti pamatai Vilniaus katedrai ir šv. Martyno bei šv. Jono bažnyčioms.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 118
Katalikybei sustiprinti kartu su žmonių krikštijimu buvo statomos ir bažnyčios. Be esančių jau Vilniuje nuo seniau šv. Mikalojaus, šv. Petro ir šv. Panelės bažnyčių, dabar buvo padėti pamatai Vilniaus katedrai ir šv. Martyno bei šv. Jono bažnyčioms* 2). Katedra, kaipo būsianti vyriausia Lietuvos bažnyčia, kad pabrėžtų seno lietuvių tikėjimo pakeitimą naujuoju, statyta toje vietoje, kur Vilniaus lietuviai kūreno savo šventąją ugnį.
Nuo pat pradžių Vilniaus vyskupas tapo centriniu Lietuvos bažnytinio gyvenimo asmeniu.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 297
Su Mindaugo žuvimu pradingus « Lietuvos vyskupijai », Jogailos senelio įkurtoje sostinėje 1387.II.17 d. buvo duota pradžia naujai vyskupijai. Atlikdamas per vėlesnius šimtmečius savotišką lenkinimo rolę kalbiniu atžvilgiu mišriose srityse, nuo pat pradžių Vilniaus vyskupas pasidarė centrinis asmuo Lietuvos bažnytiniame gyvenime. Abu pirmieji Vilniaus vyskupai buvo pranciškonai (Andrius Vosila, Jokūbas Plichta), jau nuo anksčiau gyvenę Lietuvoje ir mokėję lietuviškai^16.
1387 m. vasario 17 d. Jogailos senelio įkurtoje sostinėje buvo pradėta kurti nauja Vilniaus vyskupija.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 297
Su Mindaugo žuvimu pradingus « Lietuvos vyskupijai », Jogailos senelio įkurtoje sostinėje 1387.II.17 d. buvo duota pradžia naujai vyskupijai. Atlikdamas per vėlesnius šimtmečius savotišką lenkinimo rolę kalbiniu atžvilgiu mišriose srityse, nuo pat pradžių Vilniaus vyskupas pasidarė centrinis asmuo Lietuvos bažnytiniame gyvenime. Abu pirmieji Vilniaus vyskupai buvo pranciškonai (Andrius Vosila, Jokūbas Plichta), jau nuo anksčiau gyvenę Lietuvoje ir mokėję lietuviškai^16.
Popiežius Urbonas VI įgaliojo vyskupą Dobrogostą sutvarkyti bažnytinius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 119
Tad kiek vėliau pas popiežių Urboną VI buvo pasiųsti kiti pasiuntiniai su Poznaniaus vyskupu Dobrogosta, vieną kartą jau tarpininkavusiu tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo. Pasiuntiniai rado popiežių Perudžijoje (Š. Italijoje), kur jie buvo maloniai priimti ir gavo jo brevę (1388. IV. 8). Joje popiežius Urbonas VI išgyrė apsikrikštijusius lietuvius, o vysk. Dobrogostą įgaliojo sutvarkyti bažnytinius reikalus Lietuvoje ir įkurti Vilniaus vyskupiją pavedant ją Gniezno arkivyskupo valdžiai^1 ).