Ditrichas buvo Sembos žemės fogtas ir Vokiečių ordino brolis, kronikoje minimas kaip karinis vadas bei įtakingas sprendimų dalyvis. 1286 m. jis baiminosi naujo bartų, pagudėnų ir kitų prūsų sukilimo prieš brolius, o grįžęs iš Vokietijos atkalbėjo sembus nuo tokio sumanymo. Magistro Konrado iš Tirbergo įsakymu Ditrichas su kariuomene įsiveržė į Nadruvą, kur Retavos valsčius buvo nusiaubtas deginant ir plėšiant. Kito žygio metu jis, lydimas daugybės brolių ir tūkstančio įtvirtinimus pulti parengtų vyrų, užpuolė pilį dabartinės Ragainės vietoje, o persikėlęs per Nemuną tą pačią dieną užėmė ir sugriovė Ramijos pilį. Kronikoje išsiskiria ir pasakojimas apie baltą arklį, kurį Ditrichas nupirko Dargiui, mėgindamas jį atpratinti nuo prietaro dėl baltų žirgų.
Apie Ragainės pilies užkariavimą Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose Nemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar yra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.
Apie Ramijos pilies užkariavimą Pasikliaudamas viešpačiu, žmogus drįsta imtis sunkių, rodos, jo prigimčiai tiesiog neįmanomų dalykų, kai iš tam tikrų apraiškų bei požymių jaučia, jog dievas jam palankus. Todėl minėtasis brolis Ditrichas, persikėlęs su savo kariuomene į kitą Nemuno krantą, tuo pat būdu užpuolė Ramijos pilį469; nors toje kovoje kai kurie jo kariai buvo sužeisti ir nukauti, bet tą pačią dieną jis įsiveržė į pilį ir ją sugriovė, dalį žmonių paėmęs į nelaisvę, o kitus išžudęs. 184 (179).
Apie ketvirtąją atskalūnybę ir apie tai, kaip už ją buvo keršijama 1286 viešpaties metais brolis Ditrichas, Sembos fogtas, galėjo taip sakyti, kaip kadaise bylojęs Jobas: „Atėjo baisenybė, kurios bijojau“, mat bartai, ką tik atgavę brolių palankumą, ir pagudėnai bei kiti Prūsijos [žmonės], paklusę savo piktam įpročiui ir sugalvoję dar kartą sukilti prieš brolius, susimokė su kai kuriais kitais prūsais, kurių šlykštus elgesys teisėtai skatina viešai paskelbti jų vardus, tačiau šito nedarome iš pagarbos jų dabartinei padėčiai.
Apie daugybės pagudėnų išžudymą Grįžęs šiuo metu iš Vokietijos, brolis Ditrichas iš Lidelau, sembų fogtas, atkalbėjo sembus, kurie jį nuoširdžiai gerbė, nuo šito paklydimo. Kai šitai sužinojo notangai ir varmiai, patys išsižadėjo piktų sumanymų, duodami žodį būti ištikimi broliams.
Apie dviejų Nadruvos žemės pilių užėmimą Retavos valsčiuje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, turėdamas galvoje šių nadruvių sumanumą bei ištikimybę ir tai, kad, jiems pasitraukus pas brolius, Nadruvos žemė tapo smarkiai susilpninta, pasiuntė brolį Ditrichą, sembų žemės fogtą459, su kariuomene į Nadruvą. Šie, įsiveržę į Retavos valsčių460, jį nusiaubė, piešdami bei degindami, o paskui, patraukę 456 Abu Bartos užpuolimai (III, 173—174) vyko, atrodo, 1273— 1274 m.
Apie vieną stebuklą Sembos žemėje, Žiokos valsčiuje216, gyveno vienas prūsas, vardu Dargis, kuris nepakentė baltų žirgų; brolis Ditrichas, Sembos fogtas217, norėdamas jį atpratinti nuo prietaro, nupirko jam baltą arklį ir, nors tas ir prieštaravo, pastatė jį vienai nakčiai jo tvarte; ryto metą žmogelis rado šį žirgą nudurtą, o visus savo gyvulius padvėsusius.
Tačiau du bartai, būtent: Numa ir Derska, nusekė, broliams nusiaubus Gardino valsčių, paskui jų kariuomenę, ir juodviejų tarpininkaujami visi bartai taip įsiteikė broliams, kad šie jiems sugrąžino paimtas į nelaisvę jų žmonas ir vaikus; šitai nepatiko nei broliui Ditrichui, Sembos fogtui, nei daugeliui kitų brolių, nes, apie tai sužinoję, jie su baime pradėjo galvoti apie būsimas negandas, kurių per juos [bartus] galėsią ateityje sulaukti, o tolimesnė įvykių raida šitai ir patvirtino.