Skaitmeninė paroda

Valančiaus laiškai ir draudžiamos knygos

Vyskupo laiškai, knygos ir portretai iš XIX amžiaus

Motiejaus Valančiaus laiškai kunigams, užrašai ir portretai. Parodoje — ir spaudos draudimo metais išleistos lietuviškos evangelijos kirilika.

Parengė Lietuvos istorijos žinių lobynas

Eksponatų aprašymus papildo katalogų nuorodos ir istorinių šaltinių ištraukos.

Parodos pasakojimasŠaltinis ir citata
01

Vyskupo portretas ir laiškas

1854 m. litografijoje Valančius pristatomas kaip vyskupas, o 1852 m. laiškas Tauragės klebonui liudija jo susirašinėjimą su parapijų kunigais. Abu eksponatai sukurti iki 1863 m. sukilimo.

Vyskupo portretas, 1854Atidaryti vaizdo kortelę
01

Vyskupo portretas, 1854

Alphonse-Léon Noël; leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis1854Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (ankstesnis pavadinimas — Lietuvos dailės muziejus)

Viešoji sritisAlphonse-Léon Noël; leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis. Vyskupo portretas, 1854. 1854. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (ankstesnis pavadinimas — Lietuvos dailės muziejus). Public domain.
Parodos pasakojimas

1854 m. litografijoje Valančius pavaizduotas su vyskupo apranga ir krūtinės kryžiumi. Katalogas kūrinį sieja su Alphonse’u-Léonu Noëliu ir leidėju Jonu Kazimieru Vilčinskiu. Portretas sukurtas iki 1863 m. sukilimo ir vėlesnių administracijos suvaržymų.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1860 m. rudenį Motiejus Valančius dalyvavo Vilniuje surengtame Aleksandro II iškilmingame priėmime.t-209258
Istorinis kontekstas
M. Valančius, sužinojęs, kad 1860 m. rudenį į Vilnių atvyks Aleksandras II, pasistengė dalyvauti jo iškilmingame priėmime.
Pirminis vaizdas
Laiškas neįvardytam Tauragės klebonuiAtidaryti vaizdo kortelę
02

Laiškas neįvardytam Tauragės klebonui

Motiejus Valančius1852 m. sausio 8 d. (dokumento data)Vilniaus universiteto biblioteka

Viešoji sritisMotiejus Valančius. Laiškas neįvardytam Tauragės klebonui. 1852 m. sausio 8 d. (dokumento data). Vilniaus universiteto biblioteka. Public domain.
Parodos pasakojimas

1852 m. sausio 8 d. lenkiškas laiškas skirtas Tauragės klebonui, kurio pavardės bibliotekos katalogas nenurodo. Lapo apačioje išliko data ir Valančiaus parašas. Tai asmeninio susirašinėjimo su kunigu pavyzdys; žinių, kad laiškas buvo viešai skaitomas parapijiečiams, nėra.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Laiškai buvo siunčiami dekanams, dekanai siųsdavo kle bonams, o šie laiškus perrašydavo į gaunamųjų raštų knygą ir nurodytu laiku, pirmąjį sekmadienį arba šventadienį, bažnyčioje iš sakyklos skelbdavo žmonėms.t-209552
Istorinis kontekstas
Laiškai buvo siunčiami dekanams, dekanai siųsdavo klebonams, o šie laiškus perrašydavo į gaunamųjų raštų knygą ir nurodytu laiku, pirmąjį sekmadienį arba šventadienį, bažnyčioje iš sakyklos skelbdavo žmonėms. Klebonai toliau gautąjį laišką siųsdavo ir savo parapijos filijalistams, jei tokių buvo.
Pirminis vaizdas
02

Laiško fragmentas ir knyga kirilika

1862 m. laiško fragmentas ir 1865 m. evangelijos skiriasi kalba, rašmenimis bei paskirtimi. Evangelijos išleistos lietuviškai kirilika, imperijos valdžiai ribojant lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Jos nepriklauso Valančiaus organizuotai slaptai leidybai Prūsijoje.

Laiško neįvardytam dvasininkui fragmentasAtidaryti vaizdo kortelę
03

Laiško neįvardytam dvasininkui fragmentas

Motiejus Valančius1862 m. gegužės 7 d. (dokumento data)Vilniaus universiteto biblioteka

Viešoji sritisMotiejus Valančius. Laiško neįvardytam dvasininkui fragmentas. 1862 m. gegužės 7 d. (dokumento data). Vilniaus universiteto biblioteka. Public domain.
Parodos pasakojimas

Išlikusi laiško dalis prasideda sakinio tęsiniu. Apačioje matyti 1862 m. data ir Valančiaus parašas. Biblioteka gavėją įvardija kaip dvasininką, bet jo pavardė nežinoma. Prarasta pradžia neleidžia perskaityti kreipinio ir atkurti viso laiško turinio.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Alekna teigė, kad kai kuriuos aplinkraščius dėl blaivybės ir kitų dalykų rašydavo sekretoriai vyskupo nurodymu.t-209449
Istorinis kontekstas
A. Alekna dar anksčiau tvirtino, kad kai kuriuos aplinkraščius (turėtų būti -ganytojiškus laiškus) dėl blaivybės ir kitų dalykų rašydavo sekretoriai vyskupo nurodymu. Tačiau atskirus laiškus atitinkamoms parapijoms „vyskupas dažnai pats rašinėjo“7, iš tikrųjų išliko laiškai Suvainiškio (1863 m. vasario 18 d.) ir Balninkų (1867 m. kovo 8 d.) parapijoms, ištisai rašyti paties Valančiaus ranka.
Pirminis vaizdas
„Evangelios ant nedėlios dienų...“, kirilikaAtidaryti vaizdo kortelę
04

„Evangelios ant nedėlios dienų...“, kirilika

R. M. Rommo spaustuvė; rengėjas pateiktame apraše nenurodytas1865Vilniaus universiteto biblioteka (pagal VLE vaizdo aprašą)

Viešoji sritisR. M. Rommo spaustuvė; rengėjas pateiktame apraše nenurodytas. „Evangelios ant nedėlios dienų...“, kirilika. 1865. Vilniaus universiteto biblioteka (pagal VLE vaizdo aprašą). Public domain.
Parodos pasakojimas

Antraštiniame lape nurodyti 1865 metai, Vilnius ir Rommo spaustuvė. Lietuviškas evangelijų tekstas išspausdintas kirilika, imperijos valdžiai ribojant lotyniškų rašmenų vartojimą. Valančius nėra šios knygos autorius; tai oficialiai išleistas spaudinys, nepriklausantis jo slaptai leidybai Prūsijoje.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Vysk. M. Valančius pats suorganizavo slaptą katalikiškos lietuviškos literatūros leidimą Prūsijoje ir jos gabenimą į Lietuvą.t-208756
Istorinis kontekstas
Priešingai, jis pats suorganizavo slaptą katalikiškos lietuviškos literatūros leidimą Prūsijoje ir jos gabenimą į Lietuvą. Tuo būdu vysk. M. Valančius pradėjo garsiąją knygnešystę, kovą dėl religinių teisių ir lietuviškų raidžių 4.
Pirminis vaizdas
03

Kunigų reikalai po sukilimo

Po sukilimo administracija ribojo vyskupo keliones ir Bažnyčios veiklą. Valančius tebesusirašinėjo su kunigais. Čia rodomame laiške Tomaševičiui aptariamas patarnavimas kaliniams, tačiau jų bylos ir įkalinimo priežastys nenurodytos.

Fotografinis Valančiaus portretasAtidaryti vaizdo kortelę
05

Fotografinis Valančiaus portretas

Szymiel Bucher1867 (katalogo data; ant atspaudo yra rankraštinė datos žyma)Lenkijos nacionalinė biblioteka, Varšuva

Viešoji sritisSzymiel Bucher. Fotografinis Valančiaus portretas. 1867 (katalogo data; ant atspaudo yra rankraštinė datos žyma). Lenkijos nacionalinė biblioteka, Varšuva. Public domain.
Parodos pasakojimas

Szymielio Bucherio 1867 m. fotografijoje Valančius pozuoja su vyskupo apranga. Ant atvaizdą supančio kartono išliko rankraštinis įrašas. Fotografija sukurta administracijai jau ribojant jo keliones, tačiau konkreti fotografavimo proga nenustatyta.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1864 m. dėl caro valdžios draudimo lankyti parapijas Motiejus Valančius aplankė tik Kauną, Nemakščius, Raseinius, Girkalnį ir Čekiškę.t-208492
Istorinis kontekstas
Nuo 1864 m. caro valdžia uždraudė vyskupams lankyti parapijas 5. Todėl vysk. M. Valančius tais metais aplankė tik Kauną, Nemakščius, Raseinius, Girkalnį ir Čekiškę 6 7. Kitais metais vizitavo tik Vilkijos ir Karmėlavos parapijas 1. Tai buvo paskutinės vysk. M. Valančiaus aplankytos parapijos. Valdžia po to jau nebedavė jam leidimo ne tik parapijas lankyti, bet ir privačiai iš Kauno išvykti 8.
Pirminis vaizdas
Laiškų kunigui Tomaševičiui rinkinio lapasAtidaryti vaizdo kortelę
06

Laiškų kunigui Tomaševičiui rinkinio lapas

Motiejus Valančius1870 m. spalio 18 d. (rodomo dokumento data)Vilniaus universiteto biblioteka

Viešoji sritisMotiejus Valančius. Laiškų kunigui Tomaševičiui rinkinio lapas. 1870 m. spalio 18 d. (rodomo dokumento data). Vilniaus universiteto biblioteka. Public domain.
Parodos pasakojimas

1870 m. spalio 18 d. lotyniškame laiške Tomaševičiui aptariamas patarnavimas kaliniams ir tam reikalingi kunigo įgaliojimai. Tai pirmasis iš bibliotekos aprašyto dviejų laiškų rinkinio dokumentų. Kalinių bylos nenurodytos, todėl nėra pagrindo juos laikyti konkrečios sukilėlių grupės nariais.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1867-01-19 Kauno gubernatorius Obolenskis, Vilniaus generalgubernatoriaus A. Baranovo įsakymu, iškėlė vysk. M. Valančiui bylą už savo valdžios viršijimą.t-208752
Istorinis kontekstas
Po ilgesnių tyrinėjimų, po revizijos kurijos raštinėje, Vilniaus generalgubernatoriaus A. Baranovo įsakymu Kauno gubernatorius Obolenskis vysk. M. Valančiui iškėlė bylą už savo valdžios viršijimą, kuri buvo pradėta 1867.1.19 5.
Pirminis vaizdas
04

Valančiaus užrašai ir vėlesnis portretas

Valančiaus rankraštis ir po jo mirties išleistas portretas liudija skirtingus jo atminimo laikotarpius. Rankraščių tome saugomi ir vėlesni įrašai; jų datas reikia skirti nuo paties Valančiaus teksto.

„Pamiętnik domowy“: pagrindinio rankraščio pradžiaAtidaryti vaizdo kortelę
07

„Pamiętnik domowy“: pagrindinio rankraščio pradžia

Motiejus Valančius1873 (rinkinio katalogo data)Vilniaus universiteto biblioteka

Viešoji sritisMotiejus Valančius. „Pamiętnik domowy“: pagrindinio rankraščio pradžia. 1873 (rinkinio katalogo data). Vilniaus universiteto biblioteka. Public domain.
Parodos pasakojimas

„Pamiętnik domowy“ antrašte prasideda pagrindinis Valančiaus rankraštis; bibliotekos kataloge nurodyti 1873 metai. Įrištame tome yra ir vėlesnių lapų, tarp jų – 1938 m. įrašas. Jie nepriklauso Valančiaus tekstui. Rodomas jo pasakojimų rankraštis, o ne kasdien pildyto dienoraščio lapas.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1864 m. sausio 28 d. vyskupas Motiejus Valančius Tytuvėnų parapijai parašė pastoracinį laišką, kuriame įspėjo parapijiečius nepasiduoti Antano Bortkevičiaus ir Juozapo Leščiausko apgaulei.t-208793
Istorinis kontekstas
Sužinojęs, kad Tytuvėnų parapijoje burtininkai Antanas Bortkevičius ir Juozapas Leščiauskas, prisidengę pamaldumu, ėmė apgaudinėti žmones: šventinti žoles, namus, rašyti žmones į tretininkus, suteikinėti atlaidus, laiminti bei dalyti kryželius, į juos įdėję akmenukų ar mirusiųjų kaulų, vysk. M. Valančius 1864.1.28 parašė Tytuvėnų parapijai pastoracinį laišką, kuriame priminė, kad tytuvėniškiai nesiduotų burtininkų apgaudinėjami4.
Pirminis vaizdas
Valančius 1898 metų „Lietuviškame albume“Atidaryti vaizdo kortelę
08

Valančius 1898 metų „Lietuviškame albume“

Atvaizdo autorius kataloge nenurodytas; albumo leidėjas Antanas Milukas1898 (albumo leidimas; pomirtinis atvaizdo panaudojimas)Lenkijos nacionalinė biblioteka, Varšuva

Viešoji sritisAtvaizdo autorius kataloge nenurodytas; albumo leidėjas Antanas Milukas. Valančius 1898 metų „Lietuviškame albume“. 1898 (albumo leidimas; pomirtinis atvaizdo panaudojimas). Lenkijos nacionalinė biblioteka, Varšuva. Public domain.
Parodos pasakojimas

Antano Miluko 1898 m. „Lietuviškame albume“ Valančiaus portretas išspausdintas su lietuvišku užrašu. Leidinys pasirodė po vyskupo mirties. Albumo data nurodo šio atvaizdo publikavimą, tačiau neleidžia nustatyti, kada sukurtas pirminis portretas.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1870 m. gruodžio 12 d. komisija atliko vyskupo Motiejaus Valančiaus buto kratą, tačiau nieko įtartino nerado.t-208759
Istorinis kontekstas
Komisija vyskupo bute 1870.XII.12 padarė kratą, bet nieko įtartino nerado 4.
Pirminis vaizdas