Skaitmeninė paroda

Valančiaus laiškai ir draudžiamos knygos

Vyskupo laiškai, knygos ir portretai iš XIX amžiaus

Motiejaus Valančiaus laiškai kunigams, užrašai ir portretai. Parodoje — ir spaudos draudimo metais išleistos lietuviškos evangelijos kirilika.

Parengė Lietuvos istorijos žinių lobynas

Eksponatų aprašymus papildo katalogų nuorodos ir istorinių šaltinių ištraukos.

Parodos pasakojimasŠaltinis ir citata

Pradėti parodą Paleisti peržiūrą

Vyskupo portretas ir laiškas

Valančių buvo galima pažinti iš portreto arba iš bažnyčioje perskaityto laiško. Litografijoje jis vaizduojamas kaip vyskupas; rašte Tauragės klebonui kreipiasi į konkretų kunigą. Šalia pateikti daiktai skiriasi ir paskirtimi, ir tuo, ką apie jį išsaugojo. Portrete įsižiūrėkite į aprangą bei užrašus, laiške — į datą ir parašą. Abu sukurti dar prieš 1863 metų sukilimą, kai Valančius jau vadovavo vyskupijai ir palaikė ryšius su jos dvasininkais.

Atidaryti vaizdo kortelę

Vyskupo portretas, 1854

Alphonse-Léon Noël; leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis1854Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (ankstesnis pavadinimas — Lietuvos dailės muziejus)

Viešoji sritisAlphonse-Léon Noël; leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis. Vyskupo portretas, 1854. 1854. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (ankstesnis pavadinimas — Lietuvos dailės muziejus). Public domain.

Parodos pasakojimas

Krūtinės kryžius ir vyskupo apranga iškart nurodo Valančiaus pareigas. Šią 1854 metų litografiją katalogas sieja su Alphonse’u-Léonu Noëliu ir leidėju Jonu Kazimieru Vilčinskiu. Atvaizdas skirtas viešai pristatyti vyskupą — jo laikysena iškilminga, apranga kruopščiai perteikta. Tai ankstyvesnis portretas už 1860 metų caro priėmimą, apie kurį skaitome šaltinyje prie eksponato. Portreto su tuo susitikimu nesieja nei sukūrimo data, nei žinomos užsakymo aplinkybės. Čia jis padeda atpažinti žmogų, kurio laiškus toliau apžiūrėsite, ir primena jo viešai užimtas pareigas.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1860 m. rudenį Motiejus Valančius dalyvavo Vilniuje surengtame Aleksandro II iškilmingame priėmime.t-209258

Istorinis kontekstas

M. Valančius, sužinojęs, kad 1860 m. rudenį į Vilnių atvyks Aleksandras II, pasistengė dalyvauti jo iškilmingame priėmime.

Pirminis vaizdas

Atidaryti vaizdo kortelę

Laiškas neįvardytam Tauragės klebonui

Motiejus Valančius1852 m. sausio 8 d. (dokumento data)Vilniaus universiteto biblioteka

Viešoji sritisMotiejus Valančius. Laiškas neįvardytam Tauragės klebonui. 1852 m. sausio 8 d. (dokumento data). Vilniaus universiteto biblioteka. Public domain.

Parodos pasakojimas

Apačioje matyti data ir Valančiaus parašas, virš jų — lenkiškai parašytas tekstas. 1852 metų sausio 8 dienos laišką Vilniaus universiteto biblioteka aprašo kaip skirtą neįvardytam Tauragės klebonui. Jo pavardė kataloge nepateikta. Tai tiesioginio vyskupo ir parapijos kunigo susirašinėjimo pavyzdys. Tokie raštai skiriasi nuo visiems tikintiesiems skelbiamų ganytojiškų laiškų: nėra žinių, kad šis buvo skaitomas iš sakyklos. Apžiūrėkite visą lapą, ypač teksto pabaigą. Parašas patvirtina, kieno vardu kreiptasi, o datos eilutė susirašinėjimą priskiria laikui iki sukilimo.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Laiškai buvo siunčiami dekanams, dekanai siųsdavo kle bonams, o šie laiškus perrašydavo į gaunamųjų raštų knygą ir nurodytu laiku, pirmąjį sekmadienį arba šventadienį, bažnyčioje iš sakyklos skelbdavo žmonėms.t-209552

Istorinis kontekstas

Laiškai buvo siunčiami dekanams, dekanai siųsdavo klebonams, o šie laiškus perrašydavo į gaunamųjų raštų knygą ir nurodytu laiku, pirmąjį sekmadienį arba šventadienį, bažnyčioje iš sakyklos skelbdavo žmonėms. Klebonai toliau gautąjį laišką siųsdavo ir savo parapijos filijalistams, jei tokių buvo.

Pirminis vaizdas

Laiško fragmentas ir knyga kirilika

Nuo vieno Valančiaus laiško liko tik dalis. Greta esantis leidinys išsaugotas su antraštiniu lapu, kuriame aiškiai nurodyta vieta, spaustuvė ir metai. Abiem atvejais verta pradėti nuo paties lapo. Kur prasideda tekstas? Kokiomis raidėmis jis parašytas? Lietuviškos evangelijos kirilika priklauso spaudos draudimo laikotarpiui. Tuo metu Valančius rūpinosi slaptu lietuviškų katalikiškų knygų leidimu Prūsijoje. Čia rodomas spaudinys buvo leidžiamas kita tvarka ir nėra jo slapto leidinio egzempliorius.

Atidaryti vaizdo kortelę

Laiško neįvardytam dvasininkui fragmentas

Motiejus Valančius1862 m. gegužės 7 d. (dokumento data)Vilniaus universiteto biblioteka

Viešoji sritisMotiejus Valančius. Laiško neįvardytam dvasininkui fragmentas. 1862 m. gegužės 7 d. (dokumento data). Vilniaus universiteto biblioteka. Public domain.

Parodos pasakojimas

Lapas prasideda sakinio tęsiniu: laiško pradžios čia nėra. Apačioje išlikusi 1862 metų data ir Valančiaus parašas. Biblioteka gavėją įvardija kaip dvasininką, tačiau jo pavardės nenurodo. Šį fragmentą verta palyginti su greta rodomais išsamiau išlikusiais laiškais. Jame vis dar galima apžiūrėti rašyseną, teksto išdėstymą ir pabaigą, bet prarastas kreipinys neleidžia patikslinti adresato. Rengėjų žinia apie sekretorių darbą paaiškina bendrą kurijos raštvedybą; kas užrašė būtent šį tekstą, vien iš jos nenustatysime. Fragmento su konkrečia sukilimo byla nesiejame.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Alekna teigė, kad kai kuriuos aplinkraščius dėl blaivybės ir kitų dalykų rašydavo sekretoriai vyskupo nurodymu.t-209449

Istorinis kontekstas

A. Alekna dar anksčiau tvirtino, kad kai kuriuos aplinkraščius (turėtų būti -ganytojiškus laiškus) dėl blaivybės ir kitų dalykų rašydavo sekretoriai vyskupo nurodymu. Tačiau atskirus laiškus atitinkamoms parapijoms „vyskupas dažnai pats rašinėjo“7, iš tikrųjų išliko laiškai Suvainiškio (1863 m. vasario 18 d.) ir Balninkų (1867 m. kovo 8 d.) parapijoms, ištisai rašyti paties Valančiaus ranka.

Pirminis vaizdas

Atidaryti vaizdo kortelę

„Evangelios ant nedėlios dienų...“, kirilika

R. M. Rommo spaustuvė; rengėjas pateiktame apraše nenurodytas1865Vilniaus universiteto biblioteka (pagal VLE vaizdo aprašą)

Viešoji sritisR. M. Rommo spaustuvė; rengėjas pateiktame apraše nenurodytas. „Evangelios ant nedėlios dienų...“, kirilika. 1865. Vilniaus universiteto biblioteka (pagal VLE vaizdo aprašą). Public domain.

Parodos pasakojimas

Kalba lietuviška, raidės — kirilika. Antraštiniame lape nurodyti 1865 metai, Vilnius ir Rommo spaustuvė. Šios evangelijos pasirodė spaudos draudimo laikotarpiu, kai imperijos valdžia skatino lietuviškų tekstų leidybą rusiškais rašmenimis. Valančius nėra šios knygos autorius; ji nepriklauso ir jo slaptai Prūsijoje leistai literatūrai. Palyginus abu leidybos būdus, aiškiau matyti ginčas dėl rašto: tas pačias lietuvių kalbos žinias buvo siūloma skaityti kitu raidynu. Lape likę bibliotekos ženklai rodo vėlesnį egzemplioriaus saugojimą, ne pirmųjų skaitytojų požiūrį į naująsias raides.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Vysk. M. Valančius pats suorganizavo slaptą katalikiškos lietuviškos literatūros leidimą Prūsijoje ir jos gabenimą į Lietuvą.t-208756

Istorinis kontekstas

Priešingai, jis pats suorganizavo slaptą katalikiškos lietuviškos literatūros leidimą Prūsijoje ir jos gabenimą į Lietuvą. Tuo būdu vysk. M. Valančius pradėjo garsiąją knygnešystę, kovą dėl religinių teisių ir lietuviškų raidžių 4.

Pirminis vaizdas

Kunigų reikalai po sukilimo

Po sukilimo administracija ribojo Valančiaus keliones ir Bažnyčios veiklą. Vyskupas ir toliau susirašinėjo su kunigais, sprendė jų tarnystės reikalus. Šioje dalyje matote to laikotarpio fotografiją ir laišką kunigui Tomaševičiui. Pastarajame kalbama apie patarnavimą įkalintiems žmonėms. Tai vienas iš darbų, kuriam reikėjo vyskupo įgaliojimo. Laiške minimas kalėjimas, tačiau kalinių bylos čia neaprašytos: nėra pagrindo visus juos laikyti politiniais kaliniais ar dokumentą sieti su konkrečia sukilėlių grupe.

Atidaryti vaizdo kortelę

Fotografinis Valančiaus portretas

Szymiel Bucher1867 (katalogo data; ant atspaudo yra rankraštinė datos žyma)Lenkijos nacionalinė biblioteka, Varšuva

Viešoji sritisSzymiel Bucher. Fotografinis Valančiaus portretas. 1867 (katalogo data; ant atspaudo yra rankraštinė datos žyma). Lenkijos nacionalinė biblioteka, Varšuva. Public domain.

Parodos pasakojimas

Fotografo Szymielio Bucherio atspaude matyti Valančiaus apranga, poza ir ant kartono paliktas rankraštinis įrašas. Fotografija datuojama 1867 metais — laiku, kai vyskupo keliones jau ribojo administracija. Apžiūrėkite ir patį atvaizdą, ir jį supantį kartoną: įrašai yra išlikusio daikto dalis. Nors fotografija perteikia veido bruožus tiksliau už litografiją, išraiška nepasako, ką žmogus tą dieną jautė. Žinią apie suvaržytas vizitacijas pateikia atskiras šaltinis. Fotografavimo priežasties su jais nesiejame; šis atspaudas išsaugojo to laikotarpio vyskupo išvaizdą.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1864 m. dėl caro valdžios draudimo lankyti parapijas Motiejus Valančius aplankė tik Kauną, Nemakščius, Raseinius, Girkalnį ir Čekiškę.t-208492

Istorinis kontekstas

Nuo 1864 m. caro valdžia uždraudė vyskupams lankyti parapijas 5. Todėl vysk. M. Valančius tais metais aplankė tik Kauną, Nemakščius, Raseinius, Girkalnį ir Čekiškę 6 7. Kitais metais vizitavo tik Vilkijos ir Karmėlavos parapijas 1. Tai buvo paskutinės vysk. M. Valančiaus aplankytos parapijos. Valdžia po to jau nebedavė jam leidimo ne tik parapijas lankyti, bet ir privačiai iš Kauno išvykti 8.

Pirminis vaizdas

Atidaryti vaizdo kortelę

Laiškų kunigui Tomaševičiui rinkinio lapas

Motiejus Valančius1870 m. spalio 18 d. (rodomo dokumento data)Vilniaus universiteto biblioteka

Viešoji sritisMotiejus Valančius. Laiškų kunigui Tomaševičiui rinkinio lapas. 1870 m. spalio 18 d. (rodomo dokumento data). Vilniaus universiteto biblioteka. Public domain.

Parodos pasakojimas

Lotyniškame laiške kunigui Tomaševičiui kalbama apie patarnavimą įkalintiems žmonėms ir tam reikalingus kunigo įgaliojimus. Rodomas pirmasis dokumentas iš bibliotekos aprašyto dviejų laiškų rinkinio, datuotas 1870 metų spalio 18 diena. Kalinių bylos jame neaprašytos, tad vadinti juos politiniais kaliniais nebūtų pagrindo. Laiškas išsaugojo konkretų bažnytinį reikalą, kurį sprendė vyskupas. Prie eksponato nurodytas kitas šaltinis pasakoja apie valdžios ginčijamus jo įgaliojimus, tačiau ne apie šio laiško sukeltą bylą. Dokumento tekstą galima išdidinti ir apžiūrėti visą lapą.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1867-01-19 Kauno gubernatorius Obolenskis, Vilniaus generalgubernatoriaus A. Baranovo įsakymu, iškėlė vysk. M. Valančiui bylą už savo valdžios viršijimą.t-208752

Istorinis kontekstas

Po ilgesnių tyrinėjimų, po revizijos kurijos raštinėje, Vilniaus generalgubernatoriaus A. Baranovo įsakymu Kauno gubernatorius Obolenskis vysk. M. Valančiui iškėlė bylą už savo valdžios viršijimą, kuri buvo pradėta 1867.1.19 5.

Pirminis vaizdas

Valančiaus užrašai ir vėlesnis portretas

Valančius pats užrašinėjo pasakojimus, o po jo mirties buvo leidžiami jo atvaizdai. Paskutiniai eksponatai priklauso šiems dviem skirtingiems laikotarpiams. Rankraščio antraštę parašė istorinis autorius, 1898 metų albumo puslapį parengė vėlesnis leidėjas. Atsiverskite juos visus: antraštės, paraštės ir bibliotekų žymos padeda atskirti pirminį tekstą nuo vėliau pridėtų įrašų. Ypač tai svarbu įrištam rankraščių tomui, kurio viename viršelyje šiandien saugomi ne vienu metu atsiradę lapai.

Atidaryti vaizdo kortelę

„Pamiętnik domowy“: pagrindinio rankraščio pradžia

Motiejus Valančius1873 (rinkinio katalogo data)Vilniaus universiteto biblioteka

Viešoji sritisMotiejus Valančius. „Pamiętnik domowy“: pagrindinio rankraščio pradžia. 1873 (rinkinio katalogo data). Vilniaus universiteto biblioteka. Public domain.

Parodos pasakojimas

Lapo viršuje perskaitoma „Pamiętnik domowy“. Tai pagrindinio rankraščio pradžia iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinio, kurio kataloge nurodyti 1873 metai. Pirmasis pasakojimas susijęs su religinės praktikos vertinimu. Tomo pradžioje yra ir vėlesnių lapų, tarp jų 1938 metų įrašas, tačiau čia pasirinktas paties istorinio rankraščio tekstas. Skaitmeniniame rinkinyje vartydami toliau pastebėsite šį skirtingą lapų amžių. Užrašų nereikėtų laikyti kasdien pildytu šiuolaikiniu dienoraščiu. Tai Valančiaus pasakojimai, kurių turinį svarbu skirti nuo vėlesnių saugotojų pastabų bei viso tomo įrišimo.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1864 m. sausio 28 d. vyskupas Motiejus Valančius Tytuvėnų parapijai parašė pastoracinį laišką, kuriame įspėjo parapijiečius nepasiduoti Antano Bortkevičiaus ir Juozapo Leščiausko apgaulei.t-208793

Istorinis kontekstas

Sužinojęs, kad Tytuvėnų parapijoje burtininkai Antanas Bortkevičius ir Juozapas Leščiauskas, prisidengę pamaldumu, ėmė apgaudinėti žmones: šventinti žoles, namus, rašyti žmones į tretininkus, suteikinėti atlaidus, laiminti bei dalyti kryželius, į juos įdėję akmenukų ar mirusiųjų kaulų, vysk. M. Valančius 1864.1.28 parašė Tytuvėnų parapijai pastoracinį laišką, kuriame priminė, kad tytuvėniškiai nesiduotų burtininkų apgaudinėjami4.

Pirminis vaizdas

Atidaryti vaizdo kortelę

Valančius 1898 metų „Lietuviškame albume“

Atvaizdo autorius kataloge nenurodytas; albumo leidėjas Antanas Milukas1898 (albumo leidimas; pomirtinis atvaizdo panaudojimas)Lenkijos nacionalinė biblioteka, Varšuva

Viešoji sritisAtvaizdo autorius kataloge nenurodytas; albumo leidėjas Antanas Milukas. Valančius 1898 metų „Lietuviškame albume“. 1898 (albumo leidimas; pomirtinis atvaizdo panaudojimas). Lenkijos nacionalinė biblioteka, Varšuva. Public domain.

Parodos pasakojimas

Valančiaus portretas ir lietuviškas užrašas atspausdinti Antano Miluko išleistame „Lietuviškame albume“. Leidinys pasirodė 1898 metais, jau po vyskupo mirties. Rodome visą puslapį: šitaip matyti, kaip atvaizdas buvo pateiktas to meto skaitytojui. Albumo leidybos data nėra pirminio portreto sukūrimo data. Ji žymi vėlesnį jo panaudojimą, kai Valančius jau buvo prisimenamas kaip istorinis veikėjas. Šis puslapis nevaizduoja nei sukilimo, nei jo buto kratos. Jis parodo, kaip vyskupo atvaizdas buvo leidžiamas ir platinamas praėjus daugeliui metų po tų įvykių.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1870 m. gruodžio 12 d. komisija atliko vyskupo Motiejaus Valančiaus buto kratą, tačiau nieko įtartino nerado.t-208759

Istorinis kontekstas

Komisija vyskupo bute 1870.XII.12 padarė kratą, bet nieko įtartino nerado 4.

Pirminis vaizdas