Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
7 teiginiai5 įrašai4 ryšiai
Vitingas – istorinis titulas, kurį Teodoras Narbutas sieja su Sambijos bajorais ir jų karine bei visuomenine padėtimi. Pasak Narbuto, vitingai buvo savo valdų ponai ir turtingiausi krašto savininkai, o titulą jis aiškino kaip skandinavų vikingų įpėdinių išsaugotą vardą. Šis aiškinimas siejamas su Sambijoje buvusia bajorų kasta, vadinta Withingen, kuri, autoriaus teigimu, priėmė sembų tautybę ir pelnė kryžiuočių palankumą. Prireikus vitingai vadovavo ginkluotiems žmonėms, o vyriausiuoju karvedžiu, kaip nurodoma šaltinyje, pastaruoju laiku buvo išrinktas vitingas Glaudė.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Reikšmė |
|
| |
| Kilmė |
|
| |
| Vartosena |
|
|
Patikrinti teiginiai
Teodoras Narbutas nurodo, kad pastaruoju laiku vyriausias karvedys buvo vitingas Glaudė.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Prireikus jie vadovavo ginkluotiems žmonėms, be to, iš jų buvo renkamas vyriausias karvedys, kuriuo pastaruoju laiku buvo vitingas Glaudė.
Teodoras Narbutas rašo, kad iš vitingų buvo renkamas vyriausias karvedys.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Prireikus jie vadovavo ginkluotiems žmonėms, be to, iš jų buvo renkamas vyriausias karvedys, kuriuo pastaruoju laiku buvo vitingas Glaudė.
Vitingais buvo vadinami senųjų prūsų bajorai, pasidavę ordinui ir jam tarnavę.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kitas aukštesnysis luomas buvo atėjūnai vokiečiai bajorai, kurie čia gavo dvarų ir kurių pareiga buvo padėti ordinui kariauti. Jų tarpe buvo vienas kitas senųjų prūsų bajoras, pasidavęs ordinui ir jam tarnavęs (jie buvo vadinami vitingais). Ir iš jų, kaip ir iš atsikrausčiusių vokiečių riterių, kai kurie įstodavo į ordiną.
Teodoras Narbutas vitingų titulo aiškinimą sieja su Sambijoje buvusia bajorų kasta, vadinta Withingen.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kaip savo valdų ponai ir turtingiausi krašto savininkai, jie vadinami bajorais ir, kaip anų skandinavų, vadinamų vikingais, vitingais, įpėdiniai, išsaugojo šį titulą, nors ir priėmė jiems priklausančių sembų tautybę. Sis aiškinimas labiausiai tikėtinas, nes viena bajorų kasta, buvusi tik Sambijoje ir vadinta Withingen, pelnė kryžiuočių malonę, pirmiausia parsidavė vokiečiams ir visuomet padėjo jiems žiauriai žudyti lietuvių tautą.
Teodoras Narbutas vitingų titulą aiškina kaip skandinavų vikingų įpėdinių išsaugotą titulą tarp Sambijos bajorų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kaip savo valdų ponai ir turtingiausi krašto savininkai, jie vadinami bajorais ir, kaip anų skandinavų, vadinamų vikingais, vitingais, įpėdiniai, išsaugojo šį titulą, nors ir priėmė jiems priklausančių sembų tautybę. Sis aiškinimas labiausiai tikėtinas, nes viena bajorų kasta, buvusi tik Sambijoje ir vadinta Withingen, pelnė kryžiuočių malonę, pirmiausia parsidavė vokiečiams ir visuomet padėjo jiems žiauriai žudyti lietuvių tautą.
Teodoras Narbutas rašo, kad vitingai prireikus vadovavo ginkluotiems žmonėms.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Prireikus jie vadovavo ginkluotiems žmonėms, be to, iš jų buvo renkamas vyriausias karvedys, kuriuo pastaruoju laiku buvo vitingas Glaudė.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 5 | 3 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |