Sąvoka

vaitas

3 teiginiai3 įrašai2 ryšiai

Iš vaivadų ir visų karališ­ kųjų valdininkų buvo atimta galia kištis į miesto reikalus, ir tik pačiam miesto vadovui, vadinamam vaitu, duota tei­ sė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus. 41 Miesto archyve yra Aleksandro Jogailaičio, Lietuvos didžiojo kunigaikš­ čio, tokio turinio laiškas: „Vaitas, ta­ rybos nariai ir Vilniaus miestiečiai skundė Bogdaną Kievlą, Vilniaus vaivados ir valstybės kanclerio Mi­ kalojaus Radvilos vietininką, kad tas.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vilniaus turgus ir aikštėVilniusvaitas

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Vaitas, tarybos nariai ir Vilniaus miestiečiai skundė Bogdaną Kievlą, kad jis perkėloje ties Vilniumi ėmė po grašį nuo krovinio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

10. 41 Miesto archyve yra Aleksandro Jogailaičio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio, tokio turinio laiškas: „Vaitas, tarybos nariai ir Vilniaus miestiečiai skundė Bogdaną Kievlą, Vilniaus vaivados ir valstybės kanclerio Mikalojaus Radvilos vietininką, kad tas Kievla perkėloje ties Vilniumi imąs po grašį nuo krovinio, ko Vytauto ir Žygimanto laikais nebūdavo. Tad kunigaikščio Aleksandro nurodymu, vaivada Mikalojus išsiklausinėjo ir sužinojo, kad nuo seno nemokėję to mokesčio vietininkui, tik po grašį nuo krovinio keltininkams, kurie krovinius praleidžia, ir kad tą naują mokestį buvę įvedę Tomas ir Zdanas, Vilniaus vaivados ir mirusio karaliaus Kazimiero kanclerio, velionio pono Olechnos Sudimantaičio, vietininkai.
t-002vidutinis

Vilniaus vaitui suteikta teisė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papročius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno. Iš vaivadų ir visų karališkųjų valdininkų buvo atimta galia kištis į miesto reikalus, ir tik pačiam miesto vadovui, vadinamam vaitu, duota teisė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus. Taigi vaitui buvo suteikta tokia galia, kad niekas negalėjo jo į teismą pakviesti, tiktai pats kunigaikštis ir tik raštu, patvirtintu valdovo antspaudu, o ten atsidūręs [vaitas] privalėjo ne kitaip, tik pagal miesto teisę atsakyti ir aiškintis dėl pateiktų priekaištų.
t-003vidutinis

Teisėjo pareigos nebuvo vienintelės ir svarbiausios vaito pareigos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Teisėjo pareigos nebuvo vienintelės ir svarbiausios vaito pareigos. Lietuvos miestuose nusistovėjo tvarka, kad vaitas (advocatus, Vogt, aoum) buvo didžiojo kunigaikščio skiriamas pareigūnas. Jis buvo tarsi miesto galva, atstovaudavo miestui valdovo akivaizdoje ar įvairiuose teismuose, bet savivaldos struktūrai jo įtaka nebuvo didelė.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—22
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11