Kad yra prasidėjęs ir kilęs ginčas bei nesutarimas tarp didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Povilo, Vilniaus vyskupo, Alšėnų kunigaikščio, tikrai mums mielo, iš vienos pusės, ir gar siųjų vaito ir tarėjų bei Vilniaus miesto piliečių bendrijos, iš kitos. Taigi, kai šis ginčas ilgai užsitęsė ir mūsų komisarai sunkiai begalėjo ty rimą užbaigti, pats ponas Vilniaus vyskupas prašė mūsų lei dimo Vilniaus mieste, bažnyčios žemėje ir teritorijoje, pri klausančioje jam ir jo katedros bažnyčiai, savo ir savo.
Taigi, kai šis ginčas ilgai užsitęsė ir mūsų komisarai sunkiai begalėjo tyrimą užbaigti, pats ponas Vilniaus vyskupas prašė mūsų leidimo Vilniaus mieste, bažnyčios žemėje ir teritorijoje, priklausančioje jam ir jo katedros bažnyčiai, savo ir savo įpėdinių bei bažnyčios reikmėms įsteigti ir pastatyti kiek nors naujų mėsinių, iš kurių reikėtų sumokėti mokestį psalteristams, mes manėme, kad verta sutikti ir leisti. Taigi mes jo teisėtam prašymui pritardami ir, norėdami sustiprinti Dievo garbinimą, sutikti ir leisti jam tai nusprendėme ir nutariame bei šiuo mūsų raštu leidžiame aikštėje ir savo bažnyčios teritorijoje minėtame mūsų Vilniaus mieste, toje vietoje, kuri jam atrodo tinkamesnė, įrengti ir pastatyti tiek krautuvių mėsininkams, kiek nuo seno tarp kitų miestietiškų mėsos prekyviečių turguje ir Vilniaus aikštėje pats vyskupas turėjo ir valdė. Tam pačiam ponui dabartiniam vyskupui ir jo įpėdiniams, Vilniaus vyskupams, suteikiame pilną bei visą valdžią ir minėtų mėsos krautuvių kūrimo jurisdikciją.
Šiuo raštu skelbiame visiems ir kiekvienam, kam dabar ar ateityje bus pravartu žinoti. Kad yra prasidėjęs ir kilęs ginčas bei nesutarimas tarp didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Povilo, Vilniaus vyskupo, Alšėnų kunigaikščio, tikrai mums mielo, iš vienos pusės, ir garsiųjų vaito ir tarėjų bei Vilniaus miesto piliečių bendrijos, iš kitos pusės, dėl turguje ir Vilniaus aikštėje esančių pačio pono vyskupo, jo Vilniaus bažnyčios ir miestiečių mėsinių. Mat vaitas ir patys Vilniaus tarėjai matydami, jog miesto aikštė ar turgavietė yra perpildyta mėsos prekyvietėmis, užimančiomis nemažą turgaus plotą, ir norėdami pačią turgavietę ir aikštę praplėsti bei padidinti, visas toje turgavietėje senoje vietoje įrengtas mėsos prekyvietes, tiek savas, miestiečių, tiek ir bažnyčios, be pačio pono vyskupo sutikimo nugriovė ir kitas, naujas mėsines iš degintų plytų įtaisė kitoje miesto vietoje vien tik minėto miesto reikmėms, tuo atsiskirdami nuo minėto pono Vilniaus vyskupo.