Kryžiaus karas – šaltiniuose minimas religinio ir karinio pobūdžio žygis, skelbtas prieš konkrečius priešininkus. 1245 m. legatas paskelbė kryžiaus karą prieš Sventopelką ir įsakė jį skelbti įvairiose karalystėse bei provincijose Apaštališkojo Sosto vardu. 1254 m. pradžioje buvo skelbiamas kryžiaus karas ordinui ginti nuo totorių, o popiežius ragino Prūsų riterių magistrą vadovauti žygiui prieš juos. Popiežiaus Aleksandro IV bulėmis taip pat liepta intensyviau skelbti kryžiaus karus prieš pagonis; vienoje bulėje teigta, kad netikėliai nužudė beveik 500 kryžiuočių. Šie duomenys atskleidžia kryžiaus karo skelbimą kaip popiežiaus valdžios remtą ir įvairiose teritorijose organizuotą veiklą, tačiau nepakankamai apibrėžia patį terminą, jo vietą ar platesnę istorinę reikšmę.
Iš to laikotarpio yra užsilikusios popiežiaus Aleksandro IV, didelio ordino geradario, kelios bulės. Jomis įsakoma dar intensyviau skelbti kryžiaus karus prieš pagonis. Vienoje bulėje sakoma, jog netikėliai esą nužudę beveik 500 kryžiuočių^155.
Iš to laikotarpio yra užsilikusios popiežiaus Aleksandro IV, didelio ordino geradario, kelios bulės. Jomis įsakoma dar intensyviau skelbti kryžiaus karus prieš pagonis. Vienoje bulėje sakoma, jog netikėliai esą nužudę beveik 500 kryžiuočių^155.
Šitai išgirdęs, 1245 legatas pats paskelbė kryžiaus karą prieš minėtąjį tironą ir įsakė jį skelbti apaštališkojo sosto vardu įvairiose karalystėse bei provincijose.