1254 m. pradžioje buvo skelbiamas kryžiaus karas ordinui ginti prieš totorius.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 189
1254 m. pradžioje buvo skelbiamas ordinui apginti prieš totorius kryžiaus karas.
Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
4 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 7 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–7 iš 7 rodomų įrašų
1254 m. pradžioje buvo skelbiamas kryžiaus karas ordinui ginti prieš totorius.
PDF 189
1254 m. pradžioje buvo skelbiamas ordinui apginti prieš totorius kryžiaus karas.
Kryžiaus karo žygio vadovavimas šiame šaltinyje siejamas su Prūsų riterių magistru.
PDF 189
popiežius ragino Prūsų riterių magistrą imtis vadovauti kryžiaus karo žygiui prieš totorius.
Popiežiaus Aleksandro IV bulėmis įsakyta intensyviau skelbti kryžiaus karus prieš pagonis.
PDF 191
Jomis įsakoma dar intensyviau skelbti kryžiaus karus prieš pagonis.
Popiežiaus Aleksandro IV bulėmis buvo įsakyta intensyviau skelbti kryžiaus karus prieš pagonis.
PDF 191
Iš to laikotarpio yra užsilikusios popiežiaus Aleksandro IV, didelio ordino geradario, kelios bulės. Jomis įsakoma dar intensyviau skelbti kryžiaus karus prieš pagonis. Vienoje bulėje sakoma, jog netikėliai esą nužudę beveik 500 kryžiuočių^155.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 202
būtų buvę liautasi prieš lietuvius skelbti kryžiaus karus.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tiesa, neį žengiamos lietuvių miškų zonos prie stepių pripratusiems totorių raitelių būriams sudarė kliūčių, tačiau jie nepaliovė veržtis į vakarus. Dar apie 1253 m. totorių invazijos pavojus baimino vokiečių ordiną Prūsuose. 1254 m. pradžioje buvo skelbiamas ordinui apginti prieš totorius kryžiaus karas^143.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Čekijos karalių^145 ir Brandenburgo markgrafą ragino į kryžiaus žygį prieš totorius. Paskutiniajam popiežius rašė, jog totoriai esą nute rioję didesnę Lietuvos dalį^146. Kaip tik pradžioje tų lemtingų 1260 metų, kada rudenį — po Durbės kautynių — visas Pabaltijys sukils prieš vokiečių ordiną, popiežius ragino Prūsų riterių magistrą imtis vadovauti kryžiaus karo žygiui prieš totorius^147.