Vėliau karalienė Bona ir Vladislovas IV taip gausiai pažėrė jai turtų, kad ta klebonija tapo išties reikšmingiausia Žemaitijoje. Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vil niaus kapitulos ar Karaliauč. Martyno, kurios klebonija, kaip įprasta, bemat buvo aprūpinta lėšo mis.
Pats miestelis dalijamas į aukštutinį ir žemutinį: pirmajame stovi aukšta gotikinė mūro bažnyčia, kurios mažesnioji pusė, tai yra Sanctuarium [šventovė], regis, turėtų būti senesnių metų ir, pasak vietinio padavimo, gali siekti net pagonybės laikus. Pirmoji bažnyčios fundacija priklauso Vytautui, tai viena pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje po krikščionybės įvedimo. Vėliau karalienė Bona ir Vladislovas IV taip gausiai pažėrė jai turtų, kad ta klebonija tapo išties reikšmingiausia Žemaitijoje.
Tuo pat metu Vladislovas Jogaila įsakė Vilniuje statyti dvi bažnyčias. Vieną prie Aukštutinės pilies - Šv. Martyno, kurios klebonija, kaip įprasta, bemat buvo aprūpinta lėšomis.
Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vilniaus kapitulos ar Karaliauč. slapt. archyvo dokumentuose. 8 Katedra pastatyta Švč. Trejybės ir Dievo Motinos Švč. Mergelės Marijos garbei, tačiau pašvęsta ypačiai šv. Stanislovui, kankiniui ir vyskupui bei šv. Vladislovui, karaliui ir išpažinėjui. 9 Długosz Histor. polon. Lib. X, p. 112. I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambravos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten renkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10.