Karalienė Bona ir Vladislovas IV taip gausiai apdovanojo Kražių kleboniją turtais, kad ji tapo reikšmingiausia Žemaitijoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 117
Pats miestelis dali jamas į aukštutinį ir žemutinį: pirmajame stovi aukšta goti kinė mūro bažnyčia, kurios mažesnioji pusė, tai yra Sanctuarium [šventovė], regis, turėtų būti senesnių metų ir, pasak vieti nio padavimo, gali siekti net pagonybės laikus. Pirmoji baž nyčios fundacija priklauso Vytautui, tai viena pirmųjų baž nyčių Žemaitijoje po krikščionybės įvedimo. Vėliau karalienė Bona ir Vladislovas IV taip gausiai pažėrė jai turtų, kad ta klebonija tapo išties reikšmingiausia Žemaitijoje.
Vladislovui Jogailai įsakius Vilniuje statyti Šv. Martyno bažnyčią, jos klebonija buvo aprūpinta lėšomis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 129
Tuo pat metu Vladislovas Jogaila įsakė Vilniuje statyti dvi bažnyčias. Vieną prie Aukštutinės pilies - Šv. Martyno, kurios klebonija, kaip įprasta, bemat buvo aprūpinta lėšo mis.
Vilniaus katedra buvo aprūpinta pajamomis iš Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje ir kitų valdų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 127-128
Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vil niaus kapitulos ar Karaliauč. slapt. archyvo dokumentuose. 8 Katedra pastatyta Švč. Trejybės ir Dievo Motinos Švč. Mergelės Mari jos garbei, tačiau pašvęsta ypačiai šv. Stanislovui, kankiniui ir vysku pui bei šv. Vladislovui, karaliui ir iš pažinėjui. 9 Długosz Histor. polon. Lib. X, p. 112. I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambra- vos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten ren kamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10.