Narbutas teigia, kad senuosiuose lenkų herbų pavadinimuose randama lietuvių kalbai būdingų elementų. Narbutas aiškina, kad „Paparona“ arba „Kiniglis“ reiškia ne kiškį, kaip rašė Neseckis „Herbyne“, o triušį.
Apskritai, įsiskaičius į senuosius lenkų herbų pavadinimus, ne\nviename jų randame lietuvių kalbai būdingų elementų. Pavyzdžiui,\nPaparona arba Kiniglis, tai reiškia ne kiškį, kaip kad pasakyta\n„Herbyne“ (aiškino tik pagal piešinį ir iš lotynų kalbos išvertė\nžodį Lepus)', bet triušį, nes lietuvių kalboje žodis Kiniglis būtent\ntą\nir\nreiškia.
Apskritai, įsiskaičius į senuosius lenkų herbų pavadinimus, ne\nviename jų randame lietuvių kalbai būdingų elementų. Pavyzdžiui,\nPaparona arba Kiniglis, tai reiškia ne kiškį, kaip kad pasakyta\n„Herbyne“ (aiškino tik pagal piešinį ir iš lotynų kalbos išvertė\nžodį Lepus)', bet triušį, nes lietuvių kalboje žodis Kiniglis būtent\ntą\nir\nreiškia.
Apskritai, įsiskaičius į senuosius lenkų herbų pavadinimus, ne\nviename jų randame lietuvių kalbai būdingų elementų. Pavyzdžiui,\nPaparona arba Kiniglis, tai reiškia ne kiškį, kaip kad pasakyta\n„Herbyne“ (aiškino tik pagal piešinį ir iš lotynų kalbos išvertė\nžodį Lepus)', bet triušį, nes lietuvių kalboje žodis Kiniglis būtent\ntą\nir\nreiškia.