Narbutas teigia, kad senuosiuose lenkų herbų pavadinimuose randama lietuvių kalbai būdingų elementų. Narbutas aiškina, kad „Paparona“ arba „Kiniglis“ reiškia ne kiškį, kaip rašė Neseckis „Herbyne“, o triušį.
Apskritai, įsiskaičius į senuosius lenkų herbų pavadinimus, ne viename jų randame lietuvių kalbai būdingų elementų. Pavyzdžiui, Paparona arba Kiniglis, tai reiškia ne kiškį, kaip kad pasakyta „Herbyne“ (aiškino tik pagal piešinį ir iš lotynų kalbos išvertė žodį Lepus)', bet triušį, nes lietuvių kalboje žodis Kiniglis būtent tą ir reiškia.
Apskritai, įsiskaičius į senuosius lenkų herbų pavadinimus, ne viename jų randame lietuvių kalbai būdingų elementų. Pavyzdžiui, Paparona arba Kiniglis, tai reiškia ne kiškį, kaip kad pasakyta „Herbyne“ (aiškino tik pagal piešinį ir iš lotynų kalbos išvertė žodį Lepus)', bet triušį, nes lietuvių kalboje žodis Kiniglis būtent tą ir reiškia.
Apskritai, įsiskaičius į senuosius lenkų herbų pavadinimus, ne viename jų randame lietuvių kalbai būdingų elementų. Pavyzdžiui, Paparona arba Kiniglis, tai reiškia ne kiškį, kaip kad pasakyta „Herbyne“ (aiškino tik pagal piešinį ir iš lotynų kalbos išvertė žodį Lepus)', bet triušį, nes lietuvių kalboje žodis Kiniglis būtent tą ir reiškia.
Pavyzdžiui, „Paparona“ arba „Kiniglis“, tai reiškia ne kiškį, kaip kad pasakyta Neseckio „Herbyne“ (aiškino tik pagal piešinį ir iš lotynų kalbos išvertė žodį „Lepus“), bet triušį, nes lietuvių kalboje žodis „ Kiniglis“ būtent tą ir reiškia