Narbutas nurodo, kad lietuvių kalboje žodis „Kiniglis“ reiškia triušį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 510
Apskritai, įsiskaičius į senuosius lenkų herbų pavadinimus, ne\nviename jų randame lietuvių kalbai būdingų elementų. Pavyzdžiui,\nPaparona arba Kiniglis, tai reiškia ne kiškį, kaip kad pasakyta\n„Herbyne“ (aiškino tik pagal piešinį ir iš lotynų kalbos išvertė\nžodį Lepus)', bet triušį, nes lietuvių kalboje žodis Kiniglis būtent\ntą\nir\nreiškia.
Narbutas „Kiniglis“ mini kaip senojo lenkų herbo pavadinimą, kuriame matė lietuvių kalbai būdingų elementų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 510
Apskritai, įsiskaičius į senuosius lenkų herbų pavadinimus, ne\nviename jų randame lietuvių kalbai būdingų elementų. Pavyzdžiui,\nPaparona arba Kiniglis, tai reiškia ne kiškį, kaip kad pasakyta\n„Herbyne“ (aiškino tik pagal piešinį ir iš lotynų kalbos išvertė\nžodį Lepus)', bet triušį, nes lietuvių kalboje žodis Kiniglis būtent\ntą\nir\nreiškia.
Narbutas aiškina, kad „Paparona“ arba „Kiniglis“ reiškia ne kiškį, kaip rašyta „Herbyne“, o triušį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 510
Apskritai, įsiskaičius į senuosius lenkų herbų pavadinimus, ne\nviename jų randame lietuvių kalbai būdingų elementų. Pavyzdžiui,\nPaparona arba Kiniglis, tai reiškia ne kiškį, kaip kad pasakyta\n„Herbyne“ (aiškino tik pagal piešinį ir iš lotynų kalbos išvertė\nžodį Lepus)', bet triušį, nes lietuvių kalboje žodis Kiniglis būtent\ntą\nir\nreiškia.