Kunigo L. A. Jucevičiaus nuomone1, lietuviai, gyvenantys prie Pa\nlangos, prie jūros, t. y. žvejai, Atrimpą vadina Dzivsvifs. Tas\nžymusis lietuviškų dalykų tyrinėtojas tvirtina ir tai, jog spirališ-\nkai susivijusio žalčio stabas, apie kurį bus pasakojama kituose\nstraipsniuose, nebuvo Atrimpo, bet Žalčių karaliaus, „kurį dar ir\nšiandien kai kuriose srityse lietuviai laiko tikru aukščiausiojo die\nvo (Ukapirmo) broliu“.
Šitoks lietuvių supratimas galėjo apdovanoti\namžinos jaunystės savybe tą elementarųjį dievą, valdantį kil\nnųjį ir pirmykštį pradą, kad parodytų nepaliaujamą gyvųjų bū\ntybių ir augalų atsinaujinimą.\nAtrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba ur\nna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys. Kuni\ngo Jucevičiaus nuomone23 24 lietuviai, gyvenantys prie Palangos,\nprie jūros, tai yra žvejai, Atrimpą vadina „Dzivsvits“.
Kunigo L. A. Jucevičiaus nuomone1, lietuviai, gyvenantys prie Pa\nlangos, prie jūros, t. y. žvejai, Atrimpą vadina Dzivsvifs. Tas\nžymusis lietuviškų dalykų tyrinėtojas tvirtina ir tai, jog spirališ-\nkai susivijusio žalčio stabas, apie kurį bus pasakojama kituose\nstraipsniuose, nebuvo Atrimpo, bet Žalčių karaliaus, „kurį dar ir\nšiandien kai kuriose srityse lietuviai laiko tikru aukščiausiojo die\nvo (Ukapirmo) broliu“.