Narbutas nurodė: Jucevičius tvirtino, kad spirališkai susivijusio žalčio stabas buvo ne Atrimpo, o Žalčių karaliaus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 467
Kunigo L. A. Jucevičiaus nuomone1, lietuviai, gyvenantys prie Palangos, prie jūros, t. y. žvejai, Atrimpą vadina Dzivsvifs. Tas žymusis lietuviškų dalykų tyrinėtojas tvirtina ir tai, jog spirališkai susivijusio žalčio stabas, apie kurį bus pasakojama kituose straipsniuose, nebuvo Atrimpo, bet Žalčių karaliaus, „kurį dar ir šiandien kai kuriose srityse lietuviai laiko tikru aukščiausiojo dievo (Ukapirmo) broliu“.
Narbutas nurodė: Jucevičiaus nuomone, prie Palangos gyvenantys lietuvių žvejai Atrimpą vadino Dzivsvifs.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 467
Kunigo L. A. Jucevičiaus nuomone1, lietuviai, gyvenantys prie Palangos, prie jūros, t. y. žvejai, Atrimpą vadina Dzivsvifs. Tas žymusis lietuviškų dalykų tyrinėtojas tvirtina ir tai, jog spirališkai susivijusio žalčio stabas, apie kurį bus pasakojama kituose straipsniuose, nebuvo Atrimpo, bet Žalčių karaliaus, „kurį dar ir šiandien kai kuriose srityse lietuviai laiko tikru aukščiausiojo dievo (Ukapirmo) broliu“.
Narbutas Atrimpo ženklu laikė javų pėdu uždengtą vandens pripildytą indą, kuriame buvo laikomas vandens žaltys.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.