Žemutinė pilis Kreivoji pilis

Santrauka

O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar­ siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Iš Žemutinės pilies vakarinių var­ tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving­ rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar­ siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja.		c-001
t-002 Iš Žemutinės pilies vakarinių var­ tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving­ rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar­ siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal­ nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin­ ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar­ siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Reikš­ mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,’ rėpian­ tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Iš Žemutinės pilies vakarinių var­ tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving­ rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kunigaikščio rūmų pastatai, kuriuose buvo ir iždas, ir arklidės, užėmė daugiausia vietos1; 1 je, kur šiais laikais buvo profesoriaus Arklidės buvo erdvios, keturkam- Špicnagelio sodas, tarp pilies kalno pės, pastatytos iš medžio toje vieto- ir karaliaus malūno 107

Puslapis 124

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS o pilį supančios sienos kampe, pietvakarių pusėje, stovėjo aukštas mūrinis namas, užsibaigiantis keturiais bokšteliais, kurį Vladislovas Jogaila vėliau paskyrė Vilniaus vyskupų gyvenamajam būstui2. Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi­ lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta­ tinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie­ nos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne­ lengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var­ tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving­ rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai