Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
pilis
5 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–9 iš 9 rodomų įrašų
Seniausieji Žemutinės pilies įtvirtinimai tebebuvo neištirti, o jų pastatymo data nenustatyta.
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
dabartinių Pionierių rūmų) būta ir mūrinio pastato. Tačiau seniau\nsieji Žemutinės pilies įtvirtinim ai ligi Šiol tebera neištirti ir jų pa- \nslatymo data nenustatyta. Jie, matyt, ankstesnio u i Gediminų lai\nkotarpio.
Vytautas su visomis pajėgomis apgulė Vilnių ir pradėjo šturmuoti Kreivąją pilį bei šaudyti iš patrankų.
PDF 92
Ir dievas padėjo didžiajam kunigaikš\nčiui Vytautui u, ir jis Lietuvos kariuomenę sumušė vi\nsiškai. o kiti išbėgiojo ir daugybė jų buvo nukauta. \nDaugelį kitų kunigaikščių ir bajorų paėmė gyvus: ku\nnigaikštį Simoną, Jaunučio sūnų I S , Smolensko kuni\ngaikštį Glėbą, Svetoslavo sūnų l6 , kunigaikštį Glėbą, \nKonstantino sūnų l7 , kunigaikštį Joną Tetą1 * , Levą Plak- \nsičių '9 , ir paėmė daugelį kitų kunigaikščių.\nKunigaikštis Vytautas su visomis pajėgomis vėl iš\nžygiavo ir apgulė Vilniaus miestą, ir pradėjo šturmuoti \nKreivąją pilį bei šaudyti iš patrankų.
Iš Žemutinės pilies vakarinių vartų kelias vedė per du tiltus, nutiestus per Vilnią ir Vingrių upokšnį.
PDF 123-124
Kunigaikščio rūmų pastatai, \nkuriuose buvo ir iždas, ir arklidės, užėmė daugiausia vietos1;\n1 je, kur šiais laikais buvo profesoriaus\nArklidės buvo erdvios, keturkam- Špicnagelio sodas, tarp pilies kalno \npės, pastatytos iš medžio toje vieto- ir karaliaus malūno\n107\n\n## Puslapis 124\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\no pilį supančios sienos kampe, pietvakarių pusėje, stovėjo \naukštas mūrinis namas, užsibaigiantis keturiais bokšteliais, \nkurį Vladislovas Jogaila vėliau paskyrė Vilniaus vyskupų \ngyvenamajam būstui2. Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų \nir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai \nskelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi\nlies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta\ntinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie\nnos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais \niškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne\nlengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var\ntų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving\nrių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.
Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja, driekėsi pilies kalno papėdėje palei Viliją.
PDF 123
Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal\nnų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, \nbuvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin\nta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų \npusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar\nsiausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, \npalei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Reikš\nmingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian\ntis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų \nsenovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, \ndidžiai garbinama lietuvių.
Žemutinės pilies įtvirtinimai veikiausiai yra ankstesni už Gedimino laikotarpį.
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
dabartinių Pionierių rūmų) būta ir mūrinio pastato. Tačiau seniau\nsieji Žemutinės pilies įtvirtinim ai ligi Šiol tebera neištirti ir jų pa- \nslatymo data nenustatyta. Jie, matyt, ankstesnio u i Gediminų lai\nkotarpio.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Stojo Skirgaila su savo ka riuomenės pulkais ir, persikėlęs per Nerį, apsistojo Šeškinės33 lauke, o didysis kunigaikštis Vytautas su vokiečių pajėgomis, su gurguole ir su patrankomis nu sileido nuo kalno, [puolė] Skirgailą. Pradėjo vokiečiai iš patrankų šaudyti į Skirgailos kariuomenę ir daug ką Skirgailos kariuomenėje užmušė; Skirgailos kariuo menė neatsilaikė prieš vokiečių patrankas ir leidosi bėgti, Vytauto kariuomenė vijosi iš paskos ir mušė. ir nukovė jų didelę daugybę, o kiti patys nuskendo Ne ries upėje34. O didysis kunigaikštis Skirgaila pats vienas perplau kė upę ir pasislėpė Kreivojoje pilyje. Jr didysis kuni gaikštis Vytautas pasivijo jį Kreivojoje pilyje.
Susietas teiginys: t-010
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
1 Lizdeikos Istoriškumas galutinai nenustatytas, nes patikimuose XIV a. šaltiniuose jo vardas neaptinkamas. Pagal XVI a. tradicijų, kuria remiama LDK didikų Radvilų giminės kunigaikštiška kilmė, Lizdeika buvęs vienas iš Radvilų giminės pradininkų ’ Vilniaus Žemųja pilimi laikomas gynybinių (rengimų ir kitų pastatų kompleksas, buvęs Vilniuje Gedimino kalno papėdėje. Šio je vietoje sodybų žymių rasta jau Iš I tūkstantmečio vidurio, o XIII a. antrojoje pusėje ir XIV a. pradžioje šioje teritorijoje (prie 221 ## Puslapis 214 dabartinių Pionierių rūmų) būta ir mūrinio pastato.
Susietas teiginys: t-001
Susieti teiginiai: t-001