Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
5 teiginiai5 įrašai7 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Želva – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, šalia kelio 115 Ukmergė–Molėtai , prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Želvos šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892 m.), Želvos sinagoga, veikia Ukmergės r. Želvos pagrindinė mokykla, Ukmergės meno mokyklos Želvos filialas, biblioteka, paštas (LT-20015), hipodromas (nuo 1979 m.), paminklas žydų žudynių vietoje.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Želva – vietovė, minima kaip svarbi karinių veiksmų erdvė skirtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais. 1919 m. spalio 26–27 d. ją, kartu su Giedraičiais, Dubingiais ir Vidiškiu, užėmė lietuvių sparną aplenkusios lenkų pajėgos, sukeldamos pavojingą padėtį Lietuvos nepriklausomybei. Tų pačių metų lapkričio 19 d. Želva tapo 2-ojo pulko telkimosi vieta: iš čia buvo planuojama pulti Giedraičių kryptimi, užimti Giedraičius ir iki lapkričio 21 d. pasistūmėti kuo toliau, prieš atvykstant Tautų Sąjungos kontrolės komisijai. Vėliau, 1946 m. sausio 22 d., Želvos valsčiaus Gursčių kaimo apylinkėse apie 50 Plieno būrio partizanų, vadovaujamų Alfonso Morkūno-Plieno ir Povilo Švelniko-Voldemaro, kovėsi su NKVD kariuomene.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Spalio 26–27 d. lenkų pajėgos, apėjusios kairįjį lietuvių sparną, užėmė Želvą, Giedraičius, Dubingius ir Vidiškį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Spalio 26-27 d. lenkai apėjo kairįjį lietuvių sparną ir užėmė Giedraičius, Želvą, Dubingius, Vidiškį. Susidarė pavojinga padėtis, lenkams pasiekus savo puolimo tikslą, Lietuvai būtų iškilęs pavojus prarasti nepriklausomybę.
Želvoje gimęs Aaron Klug 1982 m. tapo Nobelio premijos laureatu biochemijos srityje.
ją Britaniją), o Nobelio taikos premijos laureatu už kovą dėl branduolinio
1919 m. lapkričio 19 d. 2-ajam pulkui nurodyta susitelkti Želvoje, pulti Giedraičių kryptimi ir užėmus Giedraičius stumtis kuo toliau.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
2-ajam pulkui buvo nurodyta susitelkti Želvoje ir iš ten pulti Giedraičių kryptimi ir užėmus Giedraičius, pasistūmėti iki lapkričio 21 d. 9 val. kiek įmanoma toliau (tuomet į frontą turėjo atvykti Tautų Sąjungos kontrolės komisija sustabdyti kovos veiksmų).
1946 m. sausio 22 d. Želvos valsčiaus Gursčių kaimo apylinkėse Plieno būrio partizanai kovėsi su NKVD kariuomene.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
GURSČIŲ KAUTYNĖS 1946 m. sausio 22 d. Ukmergės aps. Želvos vis. Gursčių k. apylinkėse apie 50 Plieno būrio partizanų, vadovaujamų Alfonso Morkūno-Plieno bei Povilo Švelniko-Voldemaro, kovėsi su NKVD kariuomene.
Il gai nedelsdami, jie perėjo smėlėtas Nemuno pakrantes, plytinčias žemiau Sčiaros žiočių, ir, tik persikėlę kitapus Želvos upės1 į jos kairįjį krantą, šiandien Jaiblonovo apy linkės, pateko į žemes, kurias pagal tuometinį derlingumą galima buvo šiek tiek.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Ilgai nedelsdami, jie perėjo smėlėtas Nemuno pakrantes, plytinčias žemiau Sčiaros žiočių, ir, tik persikėlę kitapus Želvos upės1 į jos kairįjį krantą, šiandien Jaiblonovo apylinkės, pateko į žemes, kurias pagal tuometinį derlingumą galima buvo šiek tiek lyginti su Ukrainos žemėmis.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.