O didysis kunigaikštis Kęstutis, sutelkęs savo pajė gas, skuba į Vilnių ir suima didįjį kunigaikštį Jogailą su broliais.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 78
O didysis kunigaikštis Kęstutis, sutelkęs savo pajėgas, skuba į Vilnių ir suima didįjį kunigaikštį Jogailą su broliais
Vilnius buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero sostinė.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 142
Paskui išvyko į Lenkiją ir, metus išbuvęs Lenkijoje, parvyko į Lietuvą, į Vilnių, Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, ir išbuvo Vilniuje metus3,
Vilniaus Kreivoji pilis buvo paimta ir sunaikinta 1390 m. rugsėjo 16 d.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 242
Kryžiuočių Ir Vytauto šalininkų pajėgos laikė Vilniaus pilis apgulusios nuo 1390 m. rugsėjo 4 d. ligi spalio 7 d. Dėl viduje kilusio gaisro Kreivoji pilis buvo paimta 1390.IX.16.
Vytautas su Jogaila visą žiemą praleido Vilniuje.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 108
Po medžioklės kunigaikštis Vytautas pakvietė karalių Jogailą važiuoti su juo į Vilnių ir praleido drauge su juo visą žiemą Vilniuje, rengė pokylius ir linksminosi.
LTI išleidimo sutartis buvo įregistruota Vilniaus magistrate.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 444
Sutartis su Marcinovskiu dėl viso veikalo išspausdinimo buvo sudaryta 1837 metų vasario 4 dieną ir įregistruota Vilniaus magistrate.
Originalas buvo Vilniuje ir tikriau siai pateko į Sankt Peterburgą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 490
Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą
Vilniuje buvo rasta deivės Mildos statulėlė, priklausiusi A. H. Kirkorui.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 472
Rankraštyje istorikas aprašo ir kitą deivės Mildos statulėlę, kuri buvo rasta Vilniuje ir kuri buvo Adomo Honorijaus Kirkoro nuosavybė
Narbutas teigia, kad vilniuje, kur dabar Katedra, augo senas ąžuolynas, pa švęstas stabmeldžių dievybėms, - toje pačioje vietoje, kur Vil nia susilieja su Neries upe; ten pat prie miško stovėjo didelė Jupiterio Griausmavaldžio, arba Perkūno, tai yra žaibų dievo, šventykla.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 270
Vilniuje, kur dabar Katedra, augo senas ąžuolynas, pašvęstas stabmeldžių dievybėms, - toje pačioje vietoje, kur Vilnia susilieja su Neries upe; ten pat prie miško stovėjo didelė Jupiterio Griausmavaldžio, arba Perkūno, tai yra žaibų dievo, šventykla, kunigaikščio Gerimanto pastatyta 1265 metais iš mūro.
Iš pirmiau pateiktos žinios apie Perkūno šventyklą, buvu sią Vilniuje, sužinome, kad kažkur Nemuno žemupyje būta garsaus pranašo, kurio teirautasi apie tos šventyklos likimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 304
Anksčiau sakėme, kad žyniai stebėdavo dangaus kūnų judėjimą, norėdami padalyti laiką į atkarpas, bet kadangi su jų padėtimi pynėsi mitologija, tai turėjo būti žinomas ir pranašavimas iš žvaigždžių; kaip tik todėl liaudies padavimuose žodis žvaigždininkas (Zwajždinikas) - astronomas - turi tą pačią prasmę kaip juodaknygininkas (Juodukniginikas). Iš pirmiau pateiktos žinios apie Perkūno šventyklą, buvusią Vilniuje, sužinome, kad kažkur Nemuno žemupyje būta garsaus pranašo, kurio teirautasi apie tos šventyklos likimą. Įvairiose vietose gyveno moterų pranašautojų, kurių pranašystėmis tikėta.
Vilniuje šventasis miškas buvo prie Vilnios ir Neries san takos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 262
Vilniuje šventasis miškas buvo prie Vilnios ir Neries santakos.
A. Marcinovskis pristatomas kaip Vilniaus universiteto absolventas ir „Kurjer Litewski“ redaktorius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 54
Vilniaus universiteto absolventas, „Kurjer Litewski“ redaktorius, Šubravcų draugijos sekretorius, senųjų aktų rinkėjas ir leidėjas, jis, kaip pastebėjo ir Malgožata Stolcman, „nukrypo nuo XIX amžiuje dominavusio profesionalaus leidėjo tipo
Religinio garbinimo objektai (ugnis, upės, ežerai, medžiai), šventos vietos (kalnai, miškeliai, kai kurios šventyklos, pavyz džiui, Vilniaus Perkūno šventykla), šventės (Pergrubės, Didžio ji) apibūdinama labiau laikantis senųjų rašytinių šaltinių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 32
Religinio garbinimo objektai (ugnis, upės, ežerai, medžiai), šventos vietos (kalnai, miškeliai, kai kurios šventyklos, pavyzdžiui, Vilniaus Perkūno šventykla), šventės (Pergrubės, Didžioji) apibūdinama labiau laikantis senųjų rašytinių šaltinių.
Narbutas teigia, kad Vilniuje kunigai lietuviškus pamokslus iš ambonų sakydavo iki XVII amžiaus pirmojo ketvirčio.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 437
Vilniuje lietuviškus pamokslus kunigai iš ambonų sakydavo iki XVII amžiaus pirmojo ketvirčio
Mat ant švento kalno prie Palangos, prie Nevėžio upės, Vilniuje ir ki tose vietose būta aukurų, kuriuose degė Amžinoji ugnis, sau goma mergelių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 114
Mat ant švento kalno prie Palangos, prie Nevėžio upės, Vilniuje ir kitose vietose būta aukurų, kuriuose degė Amžinoji ugnis, saugoma mergelių.
Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781-1855) - ži nomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas, vienas ryškiausių to meto intelektualų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 51
Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781-1855) - žinomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas, vienas ryškiausių to meto intelektualų.
Narbuto teiginiai, kad žemaičiai „vandens mergeles“ va dino gudelkomis, vaivorykštę - Linksminę, žinios „apie kaž kokį lietuvių Bakchą, jo garbintojus ir jo šventyklą, buvusią Vilniuje“, Piatnicos cerkvės vietoje34, ir 1.1., ir 1.1.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 41
Nesusipratimais ir riktais“ laikomi T. Narbuto teiginiai, kad žemaičiai „vandens mergeles“ vadino gudelkomis, vaivorykštę - Linksminę, žinios „apie kažkokį lietuvių Bakchą, jo garbintojus ir jo šventyklą, buvusią Vilniuje“, Piatnicos cerkvės vietoje34, ir 1.1., ir 1.1
Narbutas pasakoja, kad Lizdeika Gediminui paskelbė pranašystę apie Vilnių kaip būsimos galingos valstybės sostinę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 303-304
Vyriausiasis žynys Lizdeika, paskutinis iš lietuvių stabmeldystės vadų, paskelbė didžiajam kunigaikščiui Gediminui garsiąją pranašystę apie Vilnių, nes žinojo ir galėjo numatyti, kad, vadovaujant tokiam išmintingam, veikliam ir karingam monarchui, augančios galingos valstybės sostinė bū- 38 39 38 Noël F. Dictionnaire mythologique (Divination). Kažką panašaus darė ir latviai. Alnpeke. Reimchronik*. 39 Šis žodis paraidžiui reiškia išimtą iš lizdo, nes dar kūdikis buvęs rastas erelio lizde. 304 tinai turi išaugti į didelį miestą
XIII amžiuje Vilnius tapo valstybės sostine.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 269
Kol buvo įkurtas Vilnius, XIII amžiuje valstybės sostinė ir vyriausiojo žynio buveinė buvo Kernavėje, todėl ten turėjo būti ir vyriausioji šventykla. Greitai augantis Vilnius turėjo ne vieną šventyklą.
Roneburge rastą Dusburgiečio kroniką Jonas Chodkevičius perdavė Vilniaus vaitui Augustinui Rotundui.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 19
Jį ten XVI a. II-ojoje pusėje rado etmonas Jonas Chodkevičius, kuris perdavė kroniką Vilniaus vaitui Augustinui Rotundui (mirusiam 1582 m.).
Kunigas daug kartų turėjo vykti į Vilnių ir grįžti negavęs leidimo.
Lituanistika-65087-kupiskis-naujausi-moksliniai-lokaliniai-tyrimai — Palėvenė 1940–2014 metais
p. 242 (PDF 243)
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Algimantas Šalčius, buvęs Vilniaus universiteto studentas, gyveno Sodų gatvėje Vilniuje.
Kupiškio krašto partizanai: 1944–1953 m. dokumentinė kronika
PDF 110
Citatos tekstas nepasiekiamas.
1947 m. rugpjūčio 27 d. Vytauto ir Algimanto apygardų vadai, lydimi pogrindžio ryšių karininko, nuvyko į Vilnių pakeliui į Vyties apygardoje turėjusį vykti apygardų vadų suvažiavimą.
Kupiškio krašto partizanai: 1944–1953 m. dokumentinė kronika
PDF 213
Citatos tekstas nepasiekiamas.