Vilnius

PDF 205

Stanislo­ vo, kankinio, kanonizavimą ir palaikų pakylėjimą tarp da­ lyvavusių buvęs Lietuvos vyskupas Vitas, dominikonas. Tačiau tai nebuvo Vilniaus vyskupas, juk tuo laiku apie Vil­ nių dar nebuvo nieko girdėti; greičiau tą Vitą reikėtų laikyti Lietuvos vyskupu, in partibus infidelium [netikėlių kraštuo­ se]. Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo mies­ tu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 many­ mu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats tapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu.

PDF 382-383

366 ## Puslapis 383 IV KNYGA vadintųsi, nuo seno prie minėtos Mogiliavo pilies kokiu nors būdu dabar esančiais ir priklausančiais bei ateityje kokios nors žmogiškos veiklos ar proto dėka galinčiais atsirasti ir didėti į plotį, ilgį ir aplinkui, žiūrint, kaip pačios dvaro že­ mės savo sienomis yra apribotos ir apibrėžtos, minėtajai mū­ sų žmonai, šviesiausiajai karalienei Elenai turėti, laikyti, nau­ dotis, taikiai ir ramiai valdyti, kaip yra pasakyta, iki gyvos galvos. To viso aiškiam paliudijimui mūsų antspaudas prie šio rašto yra prikabintas. Atlikta ir duota Vilniuje, antradie­ nį, po Trijų Karalių šventės, tūkstantis penki šimtai trečiai­ siais Viešpaties metais nuo jo gimimo, mūsų valdymo antrai­ siais.

PDF 318

Vilniaus vaitui............Kreipėsi į mus Vilniaus miesto burmistrai ir tarybos nariai ir visi miestiečiai, skųsdamiesi esą labai varginami dėl to, kad nesilaikai jų atžvilgiu Mag­ deburgo teisės ir labai juos vargini, ir esą daugelyje tų teisių punktų pažeidi jų privilegijas ir kad esą labiausiai dėl to viso griežtumo remiesi mūsų raštu, kurį mes anuo metu su mūsų rankos parašu tau į rankas įdavėme, kad jie tau visa­ me kame paklustų, o esą dėl to, kad susitaręs su kokiais nors vyresniaisiais kunigaikščiais ir ponais bajorais ir jiems da­ rai didelį spaudimą ir kad esą taip kalbi: kad noriu būti jūsų didžiausias priešas, kurio priešiškumą greitai iš manęs pa­ tirsite.

PDF 15

1864 m. sausio 1 d.\nM. Balinskis mirė Vilniuje, palaidotas Jašiūnų dvare.

PDF 52-53

Re­ gis, iš jo kilusi Hanulu giminė, kurių 36 ## Puslapis 53 I KNYGA Vilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jo­ gailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi pilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. Tas Vilniaus gyventojų palankumas didžia dalimi nulėmė eigą kovos, kai Vytautas jau neįstengė pasipriešinti Jogailai: mat pralaimėjęs mūšį, praradęs netoli Vilniaus tūkstantį žmo­ nių, turėjo slėptis Trakų pilyje34. Ir šią pilį Jogaila būtų leng­ vai užėmęs, jeigu Kęstutis su stipriais pulkais iš Žemaitijos į pagalbą sūnui pagaliau nebūtų atvykęs.

PDF 302

Mir­ damas Knišine, jis paskutines mintis dar kreipė į savąją Lie­ tuvos sostinę: užbaigti pradėtą statyti Šv. Onos bažnyčią, išplėsti Švč. Trejybės prieglaudą ir ją geriau aprūpinti pave­ dė kelissyk testamente minimoms seserims ir respublikai, o turtingą savo biblioteką, tėvo pradėtą, jo paties irgi kauptą, atidavė Vilniaus jėzuitų kolegijai. Tačiau šio karaliaus val­ dymo saulėlydyje, 1571 metais, baisus badas nuo pusiau­ žiemio apėmęs visą kraštą, rudenį sostinėje sukėlė tokio mas- 50 Petrus Maureus Royzius, gimęs Al- cagnizo [ Alkaniso] mieste Aragono- je, kilęs iš ispanų Ruiz de Moros gi­ minės, įvairiomis bylomis išgarsėjęs teisininkas, pagaliau buvęs LDK miesto reikalų referendorius ir Vil­ niaus katedros kustodas.

PDF 308

Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu­ mu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin­ gai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu­ sipelniusius. Vilniaus turguje 1580 metų birželio 18 dieną buvo nukirsdintas Jurgis Astikas - už klastą ir tėvynės išda­ vystę61. Narsiojo Kasparo Bekešo atminimas Vilniuje 1580 metais buvo pagerbtas prie jo kapo, ant kalno prie Vilnelės, pastačius apvalaus bokšto pavidalo paminklą, išlikusį iki [Vyskupo seminarijos fundacija iš vyskupo stalo dvaro, vadinamo Vozgėliškėmis [Vaisgėliškis].

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Pirmasis Stepono Batoro atvykimas į Vilnių 1579 metų \npavasarį buvo įsimintinas miestui. Kuo rimčiausiai rengian­\ntis žygiui į Livoniją, kai Vilniaus ginklų liejykla beveik ka­\nraliaus akyse liejo grėsmingus pabūklus pagal geriausius \npavyzdžius, kai skaitlingi rinktinės kariuomenės būriai Vil­\nniaus gatvėmis traukė į stovyklą Svyre, šis didysis karalius,\nlecki Loik i Statysta [pasaulietis ir \nvalstybės veikėjas], gim. 1572, mir.

PDF 248-249

Atrodo, kad tais metais bu­ vo pataisytos ir Žemutinės pilies sienos, daugelyje vietų pa­ krypusios ir suskilusios, be to, išaugo panašūs ir erdvūs 232 ## Puslapis 249 III KNYGA mediniai rūmai, tikriausiai, skirti karaliaus ir Elenos bu­ veinei*. Po tokių sostinės apsaugos priemonių karalius, į Vilnių atvykęs iš Liublino seimo, ėmėsi reikalų su totoriais. Aplink miestą su savo palyda palapinėse klajojo Šach Achmedas, o Krymo ir Nogajaus ordos pasiuntiniai už Vilniaus sienų lū­ kuriavo karaliaus45.

PDF 294

Bet šis žygis greitai baigėsi dėl didžiojo magistro visiško nuolankumo Žygimantui Augustui ir pri­ pažinimo jam valdžios Livonijoje. 1552 metais miesto valdžia kartu su piliečiais sudarė Wiel- kierzą* [ Wilkirz, Willkühren], arba teismo proceso būdą pagal Magdeburgo teisę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo įvai­ riais mokesčiais, kuriais valdininkai apkraudavo besibyli­ nėjančias šalis. Jį karalius patvirtino tų pačių metų lapkričio 18 dieną ir vėliau miestui suteikė daug kitų naudingų dova­ nojimų, be kita ko, bajorams, mieste įsigyjantiems namus, 37 v 38 Šių naujų dirbtuvių padėtį Vilniuje Žr.

PDF 88-89

72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei­ sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge­ resnė atrodytų. Jau yra pastatytos dvi bažnyčios minori- tams, viena valdovo mūsų mieste - Vilniuje, kita - Naugarduke, trečiąją paskyrėme dominikonų brolijos vie­ nuoliams, kad kiekvienas galėtų pagal savo apeigas Die­ vui melstis. Toms bažnyčioms prašytume dar šiais metais ketverto vienuolių, mokančių lenkų, prūsų ir žemgalių kal­ bas; tik darome išimtį visiems dvasininkams, kurie savo vienuolynus verčia plėšikų prieglaudom, žudo Dievo tar­ nus ir sielas žaloja.

PDF 327-328

Karalius ir didysis Lietuvos kunigaikštis ŽYGIMANTAS \nAUGUSTAS savo ranka.\n\n## Puslapis 328\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nIV\nGINKLAI IR SPROGMENYS, ASMENIŠKOMIS JO \nKARALIŠKOSIOS DIDENYBĖS LĖŠOMIS \nPAGAMINTI VILNIUJE IR IŠSIUNTINĖTI I \nPASIENIO PILIS\n1565 METŲ 39 LAPŲ RANKRAŠTIS \n(Iš Pulavų bibliotekos rankraščių)\nTaip šio rankraščio turinį jo pradžioje aprašė Pulavų bib­\nliotekos prižiūrėtojas Lukašas Golembiovskis: „Šis ran­\nkraštis, perrašytas iš originalo, esančio Stokholme, ten lan­\nkantis V. Bernackiui, detalizuoja įvairių rūšių ginklus ir \namuniciją, Žygimanto Augusto lėšomis gamintus Lietuvos \nDidžiojoje Kunigaikštystėje iki 1565 metų ir, dalį palikus Vil­\nniuje, išsiuntinėtus po kitas pilis\".

PDF 13

1859 m. išleistame vadove po Vilnių autorius Adomas Ho­ norijus Kirkoras su pasitenkinimu pastebėjo, kad jo mylimas miestas jau turi savo istorikus. „Vilniuje sulig kiekvienu žings­ niu užtiksite ką nors įdomaus, pamokomo, kas primins jums šlovingus lietuvių žygius, atvers dorybių ir nuopelnų, ydų ir aistrų kupiną jų gyvenimo knygą. Vilnius - tai gyva senosios Lietuvos kronika, jos buvusios šlovės ir nuosmukių liudytojas.

PDF 42-43

Jau apsipratęs su 16 Jaunutis, pasak Rusios metraštinin- miennik Sofijski. T. I, p. 327; apud kų, naktį perkopęs miestą juosusią Daniłowicz: Latopisiec Lit. i Kron. sieną, pabėgo ir pasislėpė pas didį- Rus., 1.168, ir K a r a m z i n: M cmopim jį Maskvos kunigaikštį Simoną ir TocygapcmBa PoccuūcKaro. T. IV, ten kartu su lydėjusiais jį lietuviais p. 259. 2 leid. Strijkovskis ir Kojela- pasikrikštijo Jono vardu, priėmęs vidus klysta tvirtindami, esą Jaunu- graikų apeigų tikėjimą. Žr. V\lre- tis buvęs Kęstudo karių suduptas. 26 ## Puslapis 43 I KNYGA krikščionišku tikėjimu, pirmiausia per vedybas su Vitebs­ ko kunigaikštyte Julijona, vėliau - su Tverės kunigaikštyte Marija, sekdamas Gedimino politika, leido, be skirtumo, iš Romos atsiųstiems vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją, o graikų apeigų dvasininkams atlikti savo tikėjimo apei­ gas.

PDF 42

Tie politiniai pokyčiai Vilniu­\nje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val­\ndymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pasta­\nrasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu\nnenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai\nLietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet\ngalingiausiu valdovu Šiaurės Europoje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Gausūs Krymo ordos ka­\nrių būriai susirėmė su mūsiškiais ties Kłecku, ir lemtinga \nLietuvos pergalė, pasiekta 1506 metų rugpjūtį, ir ateityje \nužkirto šiems azijiečiams kelią į artimiausias šios valsty­\nbės vaivadijų sostines47. Ši trokštama žinia jau merdintį \nAleksandrą pasiekė Vilniuje. Nors visą gyvenimą nebuvo \nlemta laimėti karų, paskutinę savo valandą pasijuto nuga-\nsukčiumi ir šimtininku.

PDF 294

Pakeliui iš Lietuvos kunigaikščių paėmęs paklusnumo\nraštus sau, Lenkijos karalienei ir Karūnai, Jogaila 1387 m. pra­\ndžioje atvyko Vilniun. Kaip prieš metus Krokuvoje buvo įvykdy­\ntas Lietuvos kunigaikščių krikštas, taip Gedimino sostinėje pir­\nmiausia turėjo būti krikštijami bajorai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

O Vilniaus gyvento­\njams jokia jurisdikcija pačių kapitulos valdinių atžvilgiu mū­\nsų ar mūsų pirmtakų nėra suteikta. Ir todėl patiems ar jų \ntarnams smurtu bet ką iš kapitulos valdinių namų imti ne­\nbuvo leista ir neleidžiama. Tačiau, kad dėl Vilniaus miesto \ngyventojų, priklausančių visokiems ponams, įvairumo, ne­\nkiltų per didelė suirutė ir netvarka pačiame mieste, norime, \nkad mūsų Vilniaus tarėjai po kiek laiko su visais ponais, tu­\nrinčiais Vilniaus mieste ir už jo ribų valdinių, kartu susi­\nrinktų ir tiek dėl duonos dydžio bei svorio, tiek dėl kitų da­\nlykų, nuo kurių priklauso gera tvarka, bendrai susitartų ir \nvisi kartu, ir kiekvienas atskirai pasirūpintų, kad to, kas ben­\ndru sutarimu buvo nutarta, jų valdiniai laikytųsi.

PDF 296

O svarbiausia, jog 1560 metais Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštystės Ponų Tarybos seime, vykusiame Vilniuje, kara­ lius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė ant­ ruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris pata­ rėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje ar­ ba Lietuvoje. Jie, kaip ir krašto pasiuntiniai, turėjo tartis dėl Vilniaus miesto gerovės ir reikmių40.

PDF 32

Tuo metu poreikis turėti savą gynybą ir per ne­ paliaujamus karus pažintis su kaimyninėmis šalimis, jau at- sikračiusiomis netašyto barbariškumo, davė pradžią rastis Lietuvos žemėje medinėms pilims ir tvirtovėms. Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke­ liautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu­ sėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4. Nors ir patogio­ je padėtyje, ir išsistačiusi gražioje vietoje, dviejų upių santakoje: Vilijos, arba Neries5, ir Vilnios, vėliau pavadintos surašytos klausantis jų skaldų, bei šiaurės kronikos byloja ne apie vie­ ną tokį žygį.

PDF 154

Vienas tik Sudimantas, lietuvių vadas, sučiuptas per \npuolimą, tapo tarsi koks atpildas prūsams už triūsą ir išlai­\ndas, dykai eikvotas, tad gavę progą pagiežą išlieti, atsigriebė \nnuteisdami jį pakarti kaip išdaviką. Vilniaus apylinkės, ke­\nturių mylių nuotoliu buvo priešo ligi paskutiniųjų nunio­\nkotos, ir tik tada didysis magistras įsakė trauktis. Tačiau \natsitraukiant jo laukė nauji pavojai: mat jų kariaunai pri­\nsiartinus prie Strėvos upės Trakų paviete, tankiame miške \niš pasalų juos apsupo žemaičių būriai ir, prikirtę medžių,\n54\nStryjkowski, p.

PDF 39

Vilnius, regis, dar Gediminui valdant, ėmė darytis jau ga­\nnėtinai svarbiu prekybos centru; Lietuvoje ligi šiol yra išli­\nkusių svarbių jo privilegijų Rygos pirkliams pėdsakų; ir be\nRygos buvę sąjungoje su juo ir kurį laiką jam priklausę Psko­\nvas bei Naugardas ne mažesnę globą patyrė. Iš Rusios,\nGedimino vasalės ar besigiminiavusios, pirkliai į sostinę\n23\nMažesnieji broliai (pranciškonų\natšaka).

PDF 67-68

Vieno­ je Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho na- roienia 1384, mca Augusta 23 dnia In- dykta, skaitome, kad Trakai jau tuo­ met, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadina­ mo Galve, buvęs kunigaikščio žvė­ rynas. 51 ## Puslapis 68 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS nebūtų nuo tiesos nutolta, jeigu Vilnius, tokios palankios gamtos aplinkumoje stovėdamas, prie seniausių Lietuvos tvirtovių būtų priskirtas. Pilaitė, jėzuitų buvusi, per mylią nuo Vilniaus atstu, dešiniajame Vilijos krante, kur pastarai­ siais metais buvo agronomijos institutas, dabar priklauso buvusiam to instituto direktoriui ponui Fričinskiui, yra vie­ na iš seniausių įtvirtintų vietovių prie Vilniaus.

PDF 370-372

354 ## Puslapis 371 IV KNYGA B) ATVIRAS LIETUVOS PONŲ TARYBOS LAIŠKAS DUOTAS IŠ GARDINO 1586 METŲ GRUODŽIO 13 DIENĄ TURKIJOS ČLAUŠUI IBRAHIMUI, SKIRTAS KUNIGAIKŠČIUI KRISTUPUI RADVILAI, VILNIAUS VAIVADAI, LDK LAUKO ETMONUI IR T T, O JO NESANT VILNIUJE, VAIVADIJOS VIETININKUI KUNIGAIKŠČIUI JONUI BOLESLAVOVIČIUI SVIRSKIUI IR VILNIAUS VAITUI STANISLOVUI SABINAI, ĮPAREIGOJANTIS VILNIAUS MIESTE PARINKTI GERUS NAMUS APSISTOTI TAM ČIAUŠUI IR ATITINKAMAM LAIKUI GARANTUOTI SAUGŲ GYVENIMĄ (Iš originalo) Šviesiajam dauggaliui ponui Jo Malonybei Kristupui Rad­ vilai, Dubingių ir Biržų kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai, Lie­ tuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonui, Solecko, Ūž- endovo ir Borisovo seniūnui, Eustachijus Valavičius, Vilniaus kaštelionas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris, Be- restos ir Kobrino seniūnas, Mikalojus Manvydas Dorohostais- kis, Polocko vaivada, Lepelio seniūnas, Šerešovo valdytojas ir Veliuonos tėvonis Žemaičių Gondingos ir Baisogalos že­ mėje, Mikalojus Tolvaišas, Žemaičių kaštelionas, Rodūnios seniūnas, Leonas Sapiega, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys­ tės pakancleris, Slonimo, Markovo ir Medilo seniūnas, Teodo­ ras Skuminas, Krašto iždininkas ir Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštystės raštininkas, Breslaujos ir Alytaus seniūnas, - o jo malonybės nesant, tuo laiku - ponui Vilniaus vaivadai, Vil­ niaus vietininkui Jo Malonybei tenykščiam kunigaikščiui 355 ## Puslapis 372 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS Jonui Boleslavovičiui Svirskiui, jo karališkosios malonybės maršalkai, Maišiagalos valdytojui ir taip pat gerbiamam Sta­ nislovui Sabinai, Jo Malonybės karaliaus sekretoriui, Vilniaus vaitui, kad tuo laiku Turkijos imperatoriaus čiaušas Ibrahi- mas, atvažiavęs nuo didžiojo Maskvos kunigaikščio, turėda­ mas tam tikrų reikalų į jo karališkąją malonybę, palikęs Vil­ niaus mieste tarnus su žirgais ir kai kuriais savo daiktais, būtų atvažiavęs čia, pas jo malonybę karalių į Gardiną, bet Vieš­ pats Dievas savo šventąja valia tuo laiku jo karališkąją malo­ nybę mūsų valdovą teikėsi pašaukti į savo šventąją garbę, mus ir visą Respubliką ištikus nelaimei, tasai čiaušas negali būti šiuo metu išsiųstas neišsprendus tų reikalų, dėl kurių buvo Turkijos imperatoriaus atsiųstas pas jo karališkąją ma­ lonybę. Todėl, jo pageidavimu, jam leidome kurį laiką pagy­ venti Vilniaus mieste, kol jų malonybės tarybos ponai visi čia, į Gardiną, suvažiuos.

PDF 40

Kai kurie miestai tvarkėsi bendruomeninio val­ dymo pavyzdžiu, bet visas kraštas, tempdamas kietą Kap- čiako chanų jungą, tebuvo kruvinų žudynių ir niokojimų laukas. Gediminas, supamas tokių įvairių kaimyninio val­ dymo elementų, savo valstybėje turėdamas net dvi skirtin­ gų kalbų ir religijų, lietuvių ir rusų, tautas, savo naujos, per jį iškilusios, monarchijos galią grindė tvirtesne negu buvo ligi šiol kunigaikščių, įvairiais laikais pajungtų, sąjunga ir abiejų tautų riterių priklausomybe aukščiausiajai jo feodali­ nei valdžiai. Vilnius, Gedimino dėka nuo mažos gyvenvie­ tės iškilęs iki miesto lygmens, buvo išrinktas visos Lietuvos karalystės sostine.

PDF 40

Gediminas, supamas tokių įvairių kaimyninio val­ dymo elementų, savo valstybėje turėdamas net dvi skirtin­ gų kalbų ir religijų, lietuvių ir rusų, tautas, savo naujos, per jį iškilusios, monarchijos galią grindė tvirtesne negu buvo ligi šiol kunigaikščių, įvairiais laikais pajungtų, sąjunga ir abiejų tautų riterių priklausomybe aukščiausiajai jo feodali­ nei valdžiai. Vilnius, Gedimino dėka nuo mažos gyvenvie­ tės iškilęs iki miesto lygmens, buvo išrinktas visos Lietuvos karalystės sostine. Valstybėje nusistovėjus leninio valdymo principams, Gedimino veiklumo ir didžių jo politinių sie­ kių dėka pagaliau buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos; Vilnius savo kilimo pradžioje turėjo laikytis tokios pačios tvarkos, kokia buvo ir kitur.

PDF 156

1396-ieji me­\ntai Vilniui atmintini dar ir dėl pilies kalno smarkios griūties \nbei alpių karščių. Šlaito nuošliaužos užslinko ant vaivados \nManvydo rūmų, stovėjusių pakalnėje, užgriuvo jo tarnus ir \nturtus. O Aukštutinės pilies mūrai jokių nuostolių nepatyrė57.

PDF 294

Tačiau daugiausia įtakos amatininkų gerovei ir tobulėji­ mui turėjo didžiosios ginklų liejyklos įkūrimas prie Vilniaus pilies. Ten jų reikėjo daugybės ir visokių. Alavas ir varis iš Vengrijos buvo gabenamas į Krokuvą, o ten superkamas į Vilnių; plienas ir geležis buvo vežami iš Alkuskų kasyklos37. Šiame anuomet garsiame fabrike išlieta labai daug pabūk­ lų, gaminta bombos ir kiti karo reikmenys. Apsirūpinus ar­ tilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai bu­ vo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis38.

PDF 7-8

Tuo metu Vilniuje veikė kelios masonų ložės. 1816 m. ložės Uolusis Lietu­ vis sąraše buvo 114 narių, tarp kurių nemažai Vilniaus universi­ teto profesorių. M. Balinskis daugelį iš jų asmeniškai pažinojo, VII ## Puslapis 8 1819 m. pats įstojo į šią ložę.

PDF 208

14. Valerijonas Protasevičius Šuškovskis, pirma Vilniaus dekanas, paskui Lietuvos didysis raštininkas, po to Lucko vyskupas, pagaliau, 1556 m. į Vilniaus katedrą perkeltas, baigė gyvenimo dienas 1579 metais gruodžio 21 dieną. La­ biausia išgarsėjo atkviesdamas į Vilnių jėzuitus ir įkurda- mas Akademiją. Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos kunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi, santuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Au­ gusto seserimi.

PDF 226

Jogaila taip pat nesvyravo, ar jam, tikram broliui, pavesti savo valdžią Lie­ tuvoje, juolab kad žinojo, jog šį kartą aplenkdamas Švitri­ gailą, uoliai prisirišusį prie graikų tikėjimo ir todėl turintį daug bičiulių, krašte sukeltų pilietinį karą1 . Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė­ je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos­ tinės Šv. Stanislovo katedroje jį iškilmingai paskelbė didžiuo­ ju kunigaikščiu.

PDF 47

Vis dėlto Algirdo valdymo pa­ baigoje Vilnius neišvengė seniai jam grėsusio pavojaus. Pra­ ėjus dvejiems metams po paskutinio žygio, Prūsijos ordi­ no didysis magistras pasiuntė užimti tą miestą Ordino maršalą Gotfridą Lindeną kartu su arkikomtūru Redigeriu Elneriu. 12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų mies­ tą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti, 1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgo­ mis prie Vilniaus. Ten anuomet su vaikais ir žmona buvo senasis Algirdas. Užvirė kova: abiejose tvirtovėse nuo gau­ sesnių pajėgų narsiai gynėsi įgudęs mūšiuose Lietuvos val­ dovas, bet miestas, priešo padegtas, prarado du trečdalius namų, kitą trečdalį miestiečiai vos pajėgė išgelbėti24.

PDF 395

Šiuo raštu skelbiame visiems, kam da­ bar ar ateityje kokiu nors būdu derės tai žinoti. Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin­ gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž­ nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, pati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai išplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis baus­ mėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis. Kai anksčiau ne kieno nors kito, kaip tik didžiai gerbiamo pono Vilniaus vyskupo ar paties vikaro ir tuo metu einančio pa­ reigas oficijolo paprastai būdavo iškviečiami, teisiami ir eks- komunikuojami, jie manė ateitį būsiant sunkią ir nepakelia­ mą, kadangi privalo paklusti gausybei teisėjų ir būti jų baudžiami pagal tos [kapitulos] tvarką, ypač esant grynai pasaulietiniams reikalams, iškilusiems ir vykstantiems tarp pasauliečių, kuriuos, kad būtų įvesta ir išsaugota gera tvar­ ka šiame mieste, skirta [tvarkyti] ne privatiems žmonėms, o civilinei įstaigai.

PDF 38

Pirmąjį Vilniaus paminėjimą, pirmą autentišką\npaliudijimą, kad jau buvęs miestas ir Gedimino sostinė, be\nabejonių, mums pateikia sutartis, iškilmingai pasirašyta Vil­\nniuje 1323 metų spalio 2 d. iš vienos pusės, - valdovo su Ry­\ngos arkivyskupu, Eželio, Dorpato, Revelio vyskupais, jų ka­\npitulomis ir miestais, Danijos ginkluotųjų pajėgų vadu, taip\npat su Vokiečių ordino Livonijoje magistru ir broliais - iš\nkitos12. Dar didesnis garsas apie Vilnių pasklido 1325 me­\ntais, kai ryšius nutraukus su kryžiuočiais tame mieste buvo\nlaisva valia pasirašyta toji Gedimino sutartis su Łokietka, ku­\nria nutarta bendromis jėgomis stoti į kovą su Prūsijos ordi­\nnu, išvaduota 20 000 lenkų belaisvių ir Aldona, Gedimino\nduktė, išleista už Lokietkos sūnaus Kazimiero Didžiojo.

PDF 42

Tie politiniai pokyčiai Vilniu­\nje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val­\ndymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pasta­\nrasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu\nnenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai\nLietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet\ngalingiausiu valdovu Šiaurės Europoje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

O la­\nbiausiai [pageidaujame], kad Jūsų Didenybė Vilniaus mies­\nte pagal savo pareigą įsakytų Vilniaus miestiečiams ir \npirkliams neprieštaraujant apskaičiuoti ir sumokėti šiuos \nmuitus, be to, ir vadinamuosius Czopowe i Szosowe mokes­\nčius taip, kaip šiais metais visi mūsų miestai sumokėjo. Ir \nponui krašto iždininkui ir jo raštininkams, paskirtiems šiems \nmokesčiams rinkti, jeigu būtų kokių nors sunkumų dėl šio \nreikalo, tegu padeda. Ir pirkliams reikia parodyti, kad tai \nskirta ne sau, o tam pavojingiausiam metui, kai bus sunku, -

PDF 138

28 Das Cromehus arba Kromhus - senuo­ siuose kryžiuočiu raštuose. K a r a- 1 i a u č. S1 a p t. arch., anot F o i g- t o, V, p. 544, yra vienas pranešimas iš lenkų krašto, rašytas senąja vokie­ čių kalba: Fol. E, p. 70, kuriame esa­ ma tokių žodžių: „Apsupome W ille (tai yra Vilnių), lietuvių žemėse patį pavojingiausią miestą, kur buvo trys pilys, saugomos įgulos.

PDF 121

81\nJo sūnus Mykoliukas, tai išgirdęs, užsidarė Trakų \nMažojoje pilyje22, o Leliušas — Trakų Didžiojoje pily­\nje **, kaip buvo su Daugirdu susitarę, o Daugirdas už­\nėmė Vilniaus Aukštutinę ir Žemutinę pilis kunigaikš­\nčiui Švitrigailai.\nNarbutas 2\\ įjojęs per nepakeltą tiltą, užėmė Vil­\nniaus Aukštutinę pilį Mykoliukui **.

PDF 423

Šiuo raštu skelbiame visiems ir kiekvienam, kam dabar ar ateityje bus pravartu žinoti. Kad yra prasidėjęs ir kilęs ginčas bei nesutarimas tarp didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Povilo, Vilniaus vyskupo, Al- šėnų kunigaikščio, tikrai mums mielo, iš vienos pusės, ir gar­ siųjų vaito ir tarėjų bei Vilniaus miesto piliečių bendrijos, iš kitos pusės, dėl turguje ir Vilniaus aikštėje esančių pačio po­ no vyskupo, jo Vilniaus bažnyčios ir miestiečių mėsinių. Mat vaitas ir patys Vilniaus tarėjai matydami, jog miesto aikštė ar turgavietė yra perpildyta mėsos prekyvietėmis, užiman­ čiomis nemažą turgaus plotą, ir norėdami pačią turgavietę ir aikštę praplėsti bei padidinti, visas toje turgavietėje seno­ je vietoje įrengtas mėsos prekyvietes, tiek savas, miestiečių, tiek ir bažnyčios, be pačio pono vyskupo sutikimo nugriovė ir kitas, naujas mėsines iš degintų plytų įtaisė kitoje miesto vietoje vien tik minėto miesto reikmėms, tuo atsiskirdami nuo minėto pono Vilniaus vyskupo.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Daug \nprisidėjo prie pergalių prieš kryžiuočius, tačiau nesiekė visiš­\nko jų Ordino sunaikinimo, nors turėjo tam galimybių; pritarė \nir skelbė sprendimus, varžančius toleranciją, kuria nuo seno \nVilnius garsėjo, betgi nė vienos kurios nors tikybos išpažini­\nmas dėl to per daug nekentėjo. Pavyzdžiui, husitai dargi ne \nkartą Vytauto globa naudojosi. Šis kunigaikštis nė nedvejoda­\nmas griebdavosi prie jo didybės nelabai derančių būdų, kad \ntik nukreiptų Jogailos dėmesį nuo Lietuvos valdymo reikalų.

PDF 290-291

Tais pačiais metais Vilniuje buvo įsteigtas pirmasis stik­ lo fabrikas. Karaliaus dvariškis Martynas Paleckis, žmogus išradingas ir apsukrus, atvykęs iš Lenkijos, Lietuvos mar­ šalkos Mikalojaus Radvilos užtartas, iš karaliaus gavo ati­ tinkamą žemės sklypą prie miesto, už Vilijos, ir leidimą steig- 32 33 Žr. III priedą. Žr. VIII šios knygos priedą. V I L N 7 I A U S MIESTO ISTORIJA II TOM A S 274 ## Puslapis 291 IV KNYGA ti stiklo liejyklą, o kartu privilegiją, leidžiančią Vilniuje par­ davinėti lenkišką stiklą34. Ši teisė, duota išimtinai Paleckiui, nors ir sugriežtinta nustatant tam tikrą stiklo kainą, vis dėl­ to tapo daugelio skundų karaliui priežastimi. Bet Žygiman­ tas Augustas, matydamas Vilnių turint nemaža naudos iš naujojo amato ir baimindamasis, kad toks naudingas fabri­ kas nesužlugtų, po kelerių metų patvirtino dovanotą privi- legiją.

PDF 319

Rašyta Krokuvoje, Viešpaties gimimo metais 1532, lapkričio mėnesio 27 dieną, šeštajame indikte. Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Met­ rika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. Kad neišperka iš Vilniaus vaivados privilegijos už ben­ drus pinigus. Kad neturi gaisrui gesinti odinių kibirų, kirvių ir kablių. Kad trukdo skųstis karaliui. Už visa tai karalius baudžia šimto kapų grašių bauda.

PDF 434-435

-- • 418 ## Puslapis 435 IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mū­ sų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esan­ čio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaido­ tas, vieną tik to metų ketvirčio dieną, penktadienį, kiekvienas ateitų ir, koncelebruojant prie to paties altoriaus mūsų ku­ nigui, kuriam ir priklauso tas altorius, dalyvautų gedulin­ gose mišiose, laikomose už Bursos įkūrėjo sielą, ir šią šven­ tą ir krikščionišką pareigą atliktų kiekvienais metais. Aktuota ir duota Vilniuje, mūsų vyskupijos kurijoje bei įprastos mū­ sų rezidencijos name pirmadienį, po Velykų sekmadienio, tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt devintaisiais metais nuo Kristaus gimimo. Šalia dalyvaujant didžiai gerbia­ miems, garbiesiems, prakilniesiems ir kilmingiesiems po­ nams dekanui Jonui Jarčevskiui, kantoriui Simonui iš Bže- zinos, mūsų Vilniaus katedros bažnyčios prelatams ir kanauninkams - Laurynui Volskiui, Tomui Makoveckiui, Vilniaus Jėzaus Draugijos kolegijos Rektoriui tėvui Jokūbui Vagronicijui, pamokslininkui Petrui Skargai, šventovės pre­ fektui Mykolui Sedkovskiui, abiejų teisių daktarui, karališ­ kajam sekretoriui, Stakliškių seniūnui, karališkojo Vilniaus miesto advokatui Augustinui Rotundui Mieleskiui, mūsų Vilniaus miesto piliečių advokatui, Igumenio urėdui Jonui Podoskiui, mūsų virtuvininkui Motiejui Volskiui ir kitiems ponams draugams ir mūsų šeimynykščiams.

PDF 66

Tad galėjo čia pirmiau būti skandinavų nausėdijos, taigi Vilniaus pradžia gal siekia normanų piratus, kūrusius Lietuvoje seniausias gyvenvietes IX-X amžiuje. Netgi kai kuriuose Jogailos au­ tentiškuose dokumentuose, rašytuose prieš jo krikštą ir iki šiol išsaugotuose Karaliaučiaus archyve, Vilniaus vardas - Vylne, Velne, labai panėši į vardą, duotą jam Snorro. Tad kad ir kurią iš visų tų legendų pripažintume esant tikro- viškiausia, vis vien neabejotinas dalykas, jog Vilniaus įkū­ rimą ne Gediminui, bet jo pirmtakams dera priskirti.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

IV KNYGA\nVilnius ir pasinaudojo savo prerogatyva abiejų tautų Unijos \nseime, vykusiame Liubline, ir sostinės Vilniaus pasiuntiniai bur­\nmistrai Francas Dumikas, Teodoras Jackovičius ir raštininkas \nJeronimas Opachovskis kartu su kitais Didžiosios kunigaikš­\ntystės delegatais 1569 metų liepos 1-ą dieną pasirašė šlovingąjį \nsusivienijimo dekretą, Lietuvos paskelbtą Lenkijos pasiunti­\nniams.

PDF 419

Jį laikysime maištininku ir mūsų įstatymų nie­ kintoju ir bausime arba pagal statutą ir šios kunigaikštystės papročius, arba mūsų nuožiūra. Kad šis dalykas amžinai ir visais laikais galiotų, yra prikabintas mūsų antspaudas. Duo­ ta Vilniuje, artimiausią šeštadienį po Viešpaties žengimo į dangų šventės, tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt ant­ raisiais Viešpaties metais.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Pirmiausia karaliaus dėmesį patraukė Švč. Trejybės prie­\nglauda (špitolė), mieste garsi savo labdaringa veikla. 1545 \nmetų gegužės 4 dieną išleistu įsakymu, prieglaudos paja­\nmų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui; Jonui \nHozijui pasitraukus iš šių pareigų, vyriausiojo jos globėjo \ntitulą nuo vyskupo karalius perkėlė sau.

PDF 408

VI lentelė, 40-asis piešinys. Senasis Vilniaus miesto her­\nbas. Čia yra tiesiog pavaizduotas milžinas Alcis, apie kurį jau\nanksčiau kalbėjome. Jis žengia per kažkokį vandenį, ramsty-\ndamasis medžiu; ant pečių jam sėdi moteris. Aplinkui užra­\nšas: Sigillum civiiįatis] Viln[ensis],Ann[o] VIIurb[eJ condĮita]\ninst[itutum] (Vilniaus miesto antspaudas, įvestas 7 metais nuo\nmiesto įkūrimo).

PDF 90

Popiežiui buvo įteiktas nuorašas tos sutarties, \nsudarytos Vilniuje, 1323 m., pirmąją savaitę po Šv. Myko­\nlo, išverstos iš vokiečių į lotynų kalbą.

PDF 153

Tačiau šis tiek netikėtas, tiek sėkmingas susirėmimas magistrui nuėjo perniek. Iš­ stovėjo jis tris savaites ir dvi dienas prie Vilniaus pilių be paliovos treškindamas sienas ir bokštus, bet negalėjo jų užimti dėl didelių griovių ir perkasų aplink tvirtovę ir dėl Vytauto sumanumo mūšio lauke. Pagaliau tokia be nau­ dos apgultis įkyrėjo vokiečiams ir Švitrigailai, kuris, ma­ tydamas, jog niekaip negebės įveikti apdairios Vytauto drąsos, sumanė griebtis klastos.

PDF 225-226

Kazimiero mirtis — Didysis kunigaikštis Aleksandras suteikia Vilniui naujų privilegijų — Jo vedybos su didžiąja kunigaikštyte Elena — Prašmatnios vestuvės Vilniuje — Svečių namai - Sack Achmedas įkalinamas Vilniuje — Miestas sutvirtinamas siena nuo totorių antpuolių — Vilniaus vyskupas Albertas Taboras — Aleksandro liga — Alchemikas — Karalius Lydoje mirtinai suserga — Totoriai žygiuoja į Lydą — Karalių gab ena į Vilnių — Pergalė prie Kiecko — Aleksandro mirtis Vilniuje — Vilniaus pilis Aleksandro laikais — Monetų kalykla — Dominikonai — Vaistinė — Gydy Lojai. ---- • ---- 209 III ## Puslapis 226 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Po Vytauto mirties karalius Vladislovas Jogaila netrukus paskyrė savo vietininką Lietuvai. Švitrigaila, neseniai susi­ vienijęs su Vytautu, kuris jam buvo perleidęs Kamenecą ir kitas pilis Podolėje, paskubėjo atvykti į Vilnių anksčiau nei tas valdovas numirs ir, remiamas galingų šalininkų - rusų apeigų Lietuvos kunigaikščių bei didikų - labiausiai iš kitų Algirdaičių tiko į didžiuosius kunigaikščius.