Vilniaus gubernija

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1843 m. iš septynių vakarinės ir šiaurinės Vilniaus gubernijos dalies apskričių buvo sudaryta Kauno gubernija, o prie Vilniaus gubernijos priskirtos trys apskritys, iki tol priklausiusios Minsko ir Gardino gubernijoms, todėl caro valdžia etnografiškai lietuviška ėmė laikyti tik Kauno guberniją, o Vilniaus guberniją priskyrė prie baltarusiškų, nors vakarinėje Vilniaus gubernijos dalyje tebevyravo lietuviškai kalbantieji.

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

1839 m. likviduojama Graikų katalikų bažnyčia, 1840 m. naikinamas Lietuvos Statuto veikimas, Lietuvos vardas išbraukiamas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, o 1843 m. sudaroma nauja Kauno gubernija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Smetona, Steponas Kairys, J. Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta už etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: Kauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus stačiatikiškas apskritis), be to, Alūkštos apskritis Kurše iki Dauguvos upės, numatyta reikalauti ir Liepojos uosto (vokiškoji Klaipėda neminėta taktiniais sumetimais). Apskritai teritoriniai Lietuvos projektai keitėsi keičiantis tarptautinei situacijai – niekas negalėjo pasakyti, kokio dydžio valstybe ji galėtų tapti.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Teritoriniai klausimai taip pat buvo sprendžiami palankiai. Lietuviai pretendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis. Nors dalį tų žemių derybų metų jau kontroliavo Lenkija, A.

Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

Simptomiškas yra ir faktas, kad garsiajame Vilniaus gubernijos bajorų seimelyje, įvykusiame 1817 m, ir iškėlusiame baudžiavos panaikinimo projektą, smuklių ir bravorų arendavimo bei žydų išvarymo į miestus problema taip pat keliama61.

Šaltinis: Kelionė Lietuvon 1916 karės metais

Siųskime pinigus jeigu nenorim nustoti Lietuvai Vilniaus ir Gardino gubernijų.