Vieta

Vilniaus gubernija

11 teiginių11 įrašų1 ryšys

Vikipedijos įžanga

Vilniaus gubernija (1796 m. rus. Виленское намѣстничество, 1801–1840 m. Литовско-Виленская губерния, 1840–1915 m. Виленская губерния) – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis. Įkurta 1795 m., gyvavo iki 1915 m. (su pertrauka 1797–1801 m.). Centras – Vilnius.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Vilniaus gubernija buvo Rusijos imperijos administracinė teritorija, XIX–XX a. tapusi svarbiu ginčų dėl Lietuvos žemių ir tapatybės objektu. 1817 m. jos bajorų seimelyje, greta baudžiavos panaikinimo projekto, svarstyta smuklių bei bravorų nuomos ir žydų išvarymo į miestus problema. 1840 m. iš gubernijos pavadinimo išbrauktas Lietuvos vardas, o 1843 m. po pertvarkos ji priskirta prie baltarusiškų gubernijų, nors vakarinėje dalyje tebebuvo daug lietuviškai kalbančių gyventojų. Vėliau lietuvių teritorinės aspiracijos apėmė Vilniaus guberniją kartu su kitomis buvusios Rusijos imperijos žemėmis, tradiciškai vadintomis lietuviškomis. 1917 m. Berno konferencijoje būsimai Lietuvai numatyta kone visa Vilniaus gubernija, išskyrus stačiatikiškas apskritis.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

JotvingiaiVilniaus gubernija

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
AplinkaŠaltinių nesutarimas
  • Vakarinėje dalyje vyravo lietuviškai kalbantieji.
  • Caro valdžia guberniją laikė priskirtą baltarusiškam regionui.
  • 1843 m. po administracinės pertvarkos; šaltinis nurodo, kad caro valdžia guberniją priskyrė prie baltarusiškų, nors jos vakarinėje dalyje tebevyravo lietuviškai kalbantieji.
  • Po 1843 m. pertvarkos; tai caro valdžios administracinis ir etnografinis vertinimas, ne neutrali šaltinio autoriaus išvada.
Fiziniai bruožai
  • 1843 m. iš septynių vakarinės ir šiaurinės dalies apskričių buvo sudaryta Kauno gubernija, o prie Vilniaus gubernijos prijungtos trys apskritys, anksčiau priklausiusios Minsko ir Gardino gubernijoms.
  • Administracinė pertvarka 1843 m.; aprašoma gubernijos teritorinė sudėtis ir pokytis.
Paskirtis
  • Rusijos imperijos administracinis teritorinis vienetas – gubernija.
  • Šaltiniuose Vilniaus gubernija minima kaip Rusijos imperijos gubernija; 1843 m. aprašoma jos administracinė pertvarka.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Po 1843 m. pertvarkos caro valdžia Vilniaus guberniją priskyrė prie baltarusiškų, nors jos vakarinėje dalyje tebevyravo lietuviškai kalbantieji.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1843 m. iš septynių vakarinės ir šiaurinės Vilniaus gubernijos dalies apskričių buvo sudaryta Kauno gubernija, o prie Vilniaus gubernijos priskirtos trys apskritys, iki tol priklausiusios Minsko ir Gardino gubernijoms, todėl caro valdžia etnografiškai lietuviška ėmė laikyti tik Kauno guberniją, o Vilniaus guberniją priskyrė prie baltarusiškų, nors vakarinėje Vilniaus gubernijos dalyje tebevyravo lietuviškai kalbantieji.
t-207617vidutinis

1840 m. Lietuvos vardas buvo išbrauktas iš Vilniaus gubernijos pavadinimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

1839 m. likviduojama Graikų katalikų bažnyčia, 1840 m. naikinamas Lietuvos Statuto veikimas, Lietuvos vardas išbraukiamas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, o 1843 m. sudaroma nauja Kauno gubernija.
t-004vidutinis

1917 m. Berno konferencijoje būsimos Lietuvos teritorijai priskirta kone visa Vilniaus gubernija, išskyrus stačiatikiškas apskritis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Smetona, Steponas Kairys, J. Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta už etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: Kauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus stačiatikiškas apskritis), be to, Alūkštos apskritis Kurše iki Dauguvos upės, numatyta reikalauti ir Liepojos uosto (vokiškoji Klaipėda neminėta taktiniais sumetimais). Apskritai teritoriniai Lietuvos projektai keitėsi keičiantis tarptautinei situacijai – niekas negalėjo pasakyti, kokio dydžio valstybe ji galėtų tapti.
t-003vidutinis

Minėtų grupuočių teritorinės aspiracijos apėmė istorines etnines lietuvių žemes Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.
t-006vidutinis

Lietuviai pretendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis.

Įrodymai (1)
t-209422vidutinis

1817 m. Vilniaus gubernijos bajorų seimelyje kelta smuklių ir bravorų arendavimo bei žydų išvarymo į miestus problema.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

Simptomiškas yra ir faktas, kad garsiajame Vilniaus gubernijos bajorų seimelyje, įvykusiame 1817 m, ir iškėlusiame baudžiavos panaikinimo projektą, smuklių ir bravorų arendavimo bei žydų išvarymo į miestus problema taip pat keliama61.
t-209652vidutinis

Siųskime pinigus jeigu nenorim nustoti Lietuvai Vilniaus ir Gardino gubernijų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Kelionė Lietuvon 1916 karės metais

Siųskime pinigus jeigu nenorim nustoti Lietuvai Vilniaus ir Gardino gubernijų.
Visi teiginiai ir įrodymai (11 teiginiai, 11 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—65
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais—22
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—11
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—11
Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai200011
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—01