Vilniaus gubernija

Santrauka

1859 m. iždas buvo apskaičiavęs iš Kauno gubernijos gauti nuo degtinės 948.056 rublius, o tegavo vos 53.146 rublius.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1859 m. iždas buvo apskaičiavęs iš Kauno gubernijos gauti nuo degtinės 948.056 rublius, o tegavo vos 53.146 rublius.		c-001
t-002 Per 1863 metus atkakliausiai sukilėliai kovėsi su caro kariuomene Kauno gubernijoje, kurioje įvyko 168 mūšiai ir susidūrimai su caro kariuomene.		c-002
t-003 1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pradėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai.		c-003
t-004 1819 m. nuo Vilniaus gubernijos atskirtas ir Kuršo (Kurliandijos) gubernijai perduotas siauras Lietuvos pajūrio ruožas – Palangos ir Šventosios apylinkės.		c-004
t-005 Bemaž visa Vilniaus gubernijos teritorija, suskirstyta į 11 apskričių, istoriniu etnografiniu požiūriu buvo lietuviška, taip pat ir Gardino gubernijos šiaurinis pakraštys.		c-005
t-006 1843 m. iš septynių vakarinės ir šiaurinės Vilniaus gubernijos dalies apskričių buvo sudaryta Kauno gubernija, o prie Vilniaus gubernijos priskirtos trys apskritys, iki tol priklausiusios Minsko ir Gardino gubernijoms, todėl caro valdžia etnografiškai.		c-006
t-007 Lietuvos vardas pašalintas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, buvusios LLV žemės imtos traktuoti kaip Vakarų Rusija, o buvusios LDK teritorija pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu.		c-007
t-008 Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo.		c-008
t-009 Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta už etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: Kauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus.		c-009
t-010 Lietuviai pretendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis.		c-010

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1859 m. iždas buvo apskaičiavęs iš Kauno gubernijos gauti nuo degtinės 948.056 rublius, o tegavo vos 53.146 rublius.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

1859 m. iždas buvo apskaičiavęs iš Kauno gubernijos gauti nuo degtinės 948.056 rublius, o tegavo vos 53.146 rublius. Vilniaus guberni- joje degtinės pajamos kad ir sumažėjo, bet ne taip labai: ten buvo tikėtasi 929.305 rublių, o gauta 336.781 rublis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Per 1863 metus atkakliausiai sukilėliai kovėsi su caro kariuomene Kauno gubernijoje, kurioje įvyko 168 mūšiai ir susidūrimai su caro kariuomene.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Per 1863 metus atkakliausiai sukilėliai ko- vėsi su caro kariuomene Kauno gubernijoje, kurioje įvyko 168 mūšiai ir susidūrimai su caro kariuomene. Vilniaus gubernijoje - 81 mūšis, Augustavo gubernijoje, į kurią įėjo lietuviškoji Užnemunė - 62 mūšiai.

Prieš mūšį

Lietuvos sukilėlių vadovybė vyriausiuoju sukilėlių ginkluotojų pajėgų vadu 1863 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pradėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai.