Santrauka
1859 m. iždas buvo apskaičiavęs iš Kauno gubernijos gauti nuo degtinės 948.056 rublius, o tegavo vos 53.146 rublius.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Po 1843 m. pertvarkos caro valdžia Vilniaus guberniją priskyrė prie baltarusiškų, nors jos vakarinėje dalyje tebevyravo lietuviškai kalbantieji. |
| t-002 1840 m. Lietuvos vardas pašalintas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, o buvusios LDK teritorija pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu. |
| t-003 Minėtų grupuočių teritorinės aspiracijos apėmė istorines etnines lietuvių žemes Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose. |
| t-004 1917 m. Berno konferencijoje būsimos Lietuvos teritorijai priskirta kone visa Vilniaus gubernija, išskyrus stačiatikiškas apskritis. |
| t-005 Per 1863 metus atkakliausiai sukilėliai kovėsi su caro kariuomene Kauno gubernijoje, kurioje įvyko 168 mūšiai ir susidūrimai su caro kariuomene. |
| t-006 Lietuviai pretendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis. |
| t-007 Narbutui istorinė Lietuva apėmė Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko gubernijas, o „litvinais“ vadinti tenykščiai katalikų bajorai. |