Vieta

Ulriko Hozijaus tiltas per Viliją

3 teiginiai3 įrašai1 ryšys

Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš­ tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei­ dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. ) Žy­ gimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vil­ niaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą jo tėviško rūpinimosi tauta. Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus pavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos jau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties statybą užbaigė jo sūnus Jonas.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Ulrikas HozijusUlriko Hozijaus tiltas per Viliją

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Ulrikas Hozijus pradėjo mūryti tiltą per Viliją ir špitolę, o po jo mirties statybą užbaigė sūnus Jonas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dvasios bažnyčios pastatyti viešą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vadovaujant Vilniaus vyskupui18. Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus pavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos jau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties statybą užbaigė jo sūnus Jonas. Valdant Žygimantui Senajam, Vilniuje smarkiai išaugo prekyba, mieste atsirado daug lobingų, su svečiais kraštais mainus vykdančių pirklių19.
t-002vidutinis

1536 metais Žygimantas Senasis Ulrikui Hozijui suteikė teisę pastatyti tiltą per Viliją vietoje nepatogios perkėlos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

) Žygimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vilniaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą jo tėviško rūpinimosi tauta. Suteikdamas Hozijui teisę pastatyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mokestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės patogumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Hozijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos išlaidos, prie dominikonų Šv.
t-003vidutinis

Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O po kelelių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goštautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus leidimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pirkliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys gavo teisę visiems laikams imti mokestį.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo pastatyta:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—33