vieta

Ulriko Hozijaus tiltas per Viliją

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš­ tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei­ dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. ) Žy­ gimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vil­ niaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą jo tėviško rūpinimosi tauta. Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus pavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos jau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties statybą užbaigė jo sūnus Jonas.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Ulrikas Hozijus pradėjo mūryti tiltą per Viliją ir špitolę, o po jo mirties statybą užbaigė sūnus Jonas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dvasios bažnyčios pastatyti vie­ šą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado­ vaujant Vilniaus vyskupui18. Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus pavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos jau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties statybą užbaigė jo sūnus Jonas. Valdant Žygimantui Senajam, Vilniuje smarkiai išaugo prekyba, mieste atsirado daug lobingų, su svečiais kraštais mainus vykdančių pirklių19.
t-002vidutinis

1536 metais Žygimantas Senasis Ulrikui Hozijui suteikė teisę pastatyti tiltą per Viliją vietoje nepatogios perkėlos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

) Žy­\ngimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vil­\nniaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą \njo tėviško rūpinimosi tauta. Suteikdamas Hozijui teisę pasta­\ntyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria \niki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo­\nkestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato­\ngumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Ho- \nzijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos \nišlaidos, prie dominikonų Šv.
t-003vidutinis

Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O po kele­ lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš­ tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei­ dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pir­ kliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys gavo teisę visiems laikams imti mokestį.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)33