vieta

Ulriko Hozijaus tiltas per Viliją

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Ulrikas Hozijus pradėjo mūryti tiltą per Viliją ir špitolę, o po jo mirties statybą užbaigė sūnus Jonas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 284

Dvasios bažnyčios pastatyti vie šą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado vaujant Vilniaus vyskupui18. Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus pavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos jau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties statybą užbaigė jo sūnus Jonas. Valdant Žygimantui Senajam, Vilniuje smarkiai išaugo prekyba, mieste atsirado daug lobingų, su svečiais kraštais mainus vykdančių pirklių19.

t-002vidutinis

1536 metais Žygimantas Senasis Ulrikui Hozijui suteikė teisę pastatyti tiltą per Viliją vietoje nepatogios perkėlos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 284

) Žy\ngimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vil\nniaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą \njo tėviško rūpinimosi tauta. Suteikdamas Hozijui teisę pasta\ntyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria \niki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo\nkestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato\ngumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Ho- \nzijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos \nišlaidos, prie dominikonų Šv.

t-003vidutinis

Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 283

O po kele lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pir kliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys gavo teisę visiems laikams imti mokestį.