Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
9 teiginiai11 įrašų0 ryšių
Ukmergės apskritis – istoriniuose šaltiniuose minima vieta, susijusi su kariniais įvykiais, senaisiais laidojimo paminklais ir kasdienio gyvenimo liudijimais. 1944 m. po apskritį su maždaug 200 partizanų keliavo Juozas Misiūnas, kurio dalinys kovėsi su sovietais. XIX amžiuje aprašytas Ukmergės pilkapis: 1838 m. jį atkasė Karolis Kozakovskis, o kasinėjimai atskleidė didelę pelenų ir apdegusių daiktų liekanų pilną duobę. Prie Obelių ežero esančiame degintiniame kape rasti varpeliai, o prie Šventosios upės – sidabrinė moneta. Ukmergės apskrities socialinį ir religinį gyvenimą papildo duomenys, kad blaivininkai sudarė 84,9 proc. katalikų; be to, J. Pomarnackis liudijo, jog Daugailių palivarką jo šeima nuomojo nuo 1795 metų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| AplinkaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Didžiosios kovos apygardoje buvo įkurtos dvi rinktinės: „A“ Trakų apskrityje ir „B“ Ukmergės apskrityje.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Misiūnas, apygarda pavadinta Didžiosios kovos (DKA), įkurtos dvi rinktinės — „A“ (Trakų apskritis) ir „B“ (Ukmergės apskritis). 1946 m.
1944 m. Juozas Misiūnas su maždaug 200 partizanų daliniu keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir kovėsi su sovietais.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Vokiečių okupacijos metais buvo geležinkelių apsaugos policininkas Kaišiadoryse. 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę. Sovietams pakartotinai okupavus Lietuvą, 1944 m. organizavo partizanų būrį. Su savo maždaug 200 partizanų daliniu J. Misiūnas nuolat keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir nevengdamas susidūrimų kovėsi su sovietais.
Narbuto teigimu, Peipaus ežero estai žodžiu „Litalain“ vadino Lietuvos dalį, kuri jo laiku sudarė Ukmergės apskritį.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Sutiksime net ir su Strijkovskiu, jog egzistavę korolanai, arba kuršiųalanų gentis2. Tai, regis, galima įrodyti tuo, jog estai, gyvenantys prie Peipaus ežero, dar ir šiandien lietuvius vadina Litalain ir šiuo žodžiu supranta Lietuvos dalį, kuri dabar sudaro Ukmergės apskritį*. Bet iš viso to negalima daryti jokios kitos išvados, o tik tą, kurią jau minėjome, būtent jog lietuvių ir kuršių jų dabartinėse žemėse gyventa anksčiau, negu atvykėliai alanai davė pradžią šių lydinių susidarymui.
Ukmergės pilkapį 1838 m. atkasė Karolis Kozakovskis, o kasinėjimai parodė po juo buvusią pelenų ir apdegusių daiktų duobę.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Per daugelį metų taip išaugdavo pilkapiai. Ukmergės pilkapis, kurį 1838 metais atkasė Karolis Kozakovskis, duoda pagrindo tuo tikėti. Tas pilkapis ilgus metus buvo užlietas greta esančio ežero, bet, kai neseniai ta vieta buvo nusausinta ir buvo atlikti kasinėjimai, paaiškėjo, jog pilkapis plytėjo ant didžiulės duobės, kuri beveik visa buvo pilna pelenų ir apdegusių daiktų liekanų2.
Teodoro Narbuto cituojamas J. Pomarnackis nurodė, kad Ukmergės apskrityje esantį ponų Strutinskių Daugailių palivarką jo tėvai nuomojo 53 metus, o nuo 1795 m. nuomojo ir jis su šeima.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
„Daugailių palivarką,— rašė J. Pomarnackis,— kuris yra ponų Strutinskių nuosavybė, Ukmergės apskrityje penkiasdešimt trejus metus nuomojo mano tėvai, o nuo 1795 metų — ir aš su savo šeimyna.
K. Giečio teigimu, Ukmergės apskrities Kupiškio ir Palėvertio parapijų valstiečiai buvo raginami imtis blaivybės.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
Anot K. Giečio, imtis blaivybės buvo paraginti Ukmergės apskrities Kupiškio ir palėvertio parapijų valstiečiai.
Ukmergės apskrityje blaivininkai sudarė 84,9 proc. katalikų.
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Kitose apskrityse blaivininkų buvo tiek: Panevėžio — 89,4 proc., Šiaulių — 88,6 proc., Telšių — 88,3 proc., Ukmergės — 84,9 proc., Raseinių — 72 proc. ir Kauno 66,5 proc. katalikų4.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 3 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 2 | 3 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |
| Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla | — | 1 | 1 |