vieta

Ukmergės apskritis

5 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Didžiosios kovos apygardoje buvo įkurtos dvi rinktinės: „A“ Trakų apskrityje ir „B“ Ukmergės apskrityje.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 239

Misiūnas, apygarda pavadinta Didžiosios\nkovos (DKA), įkurtos dvi rinktinės — „A“ (Trakų apskritis) ir „B“ (Ukmergės apskritis).\n\n1946 m.

t-002vidutinis

1944 m. Juozas Misiūnas su maždaug 200 partizanų daliniu keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir kovėsi su sovietais.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 239

Vokiečių okupacijos metais buvo geležinkelių apsaugos polici- ninkas Kaišiadoryse. 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę. Sovietams pakartotinai okupavus Lietuvą, 1944 m. organizavo partizanų būrį. Su savo maždaug 200 partizanų daliniu J. Misiūnas nuolat keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir nevengdamas susidūrimų kovėsi su sovietais.

t-003vidutinis

Narbuto teigimu, Peipaus ežero estai žodžiu „Litalain“ vadino Lietuvos dalį, kuri jo laiku sudarė Ukmergės apskritį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 188

Sutiksime net\nir su Strijkovskiu, jog egzistavę korolanai, arba kuršių-\nalanų gentis2. Tai, regis, galima įrodyti tuo, jog estai,\ngyvenantys prie Peipaus ežero, dar ir šiandien lietuvius\nvadina Litalain ir šiuo žodžiu supranta Lietuvos dalį, ku\nri dabar sudaro Ukmergės apskritį*. Bet iš viso to nega\nlima daryti jokios kitos išvados, o tik tą, kurią jau minė\njome, būtent jog lietuvių ir kuršių jų dabartinėse žemėse\ngyventa anksčiau, negu atvykėliai alanai davė pradžią\nšių lydinių susidarymui.

t-004vidutinis

Ukmergės pilkapį 1838 m. atkasė Karolis Kozakovskis, o kasinėjimai parodė po juo buvusią pelenų ir apdegusių daiktų duobę.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 504

Per daugelį metų taip išaugdavo pilka piai. Ukmergės pilkapis, kurį 1838 metais atkasė Karolis Koza- kovskis, duoda pagrindo tuo tikėti. Tas pilkapis ilgus metus buvo užlietas greta esančio ežero, bet, kai neseniai ta vieta buvo nu sausinta ir buvo atlikti kasinėjimai, paaiškėjo, jog pilkapis plytėjo ant didžiulės duobės, kuri beveik visa buvo pilna pelenų ir ap degusių daiktų liekanų2.

t-005vidutinis

Teodoro Narbuto cituojamas J. Pomarnackis nurodė, kad Ukmergės apskrityje esantį ponų Strutinskių Daugailių palivarką jo tėvai nuomojo 53 metus, o nuo 1795 m. nuomojo ir jis su šeima.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 33

„Daugailių palivarką,— \nrašė J. Pomarnackis,— kuris yra ponų Strutinskių nuo\nsavybė, Ukmergės apskrityje penkiasdešimt trejus metus \nnuomojo mano tėvai, o nuo 1795 metų — ir aš su savo \nšeimyna.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

1663)*. 456 ## Puslapis 456 VIII priedas Daug buvo ištyrinėta šaltinių, norint išsiaiškinti Dauguvos upės pavadinimo kilmę. Mums iš Ukmergės apskrities pavyko gauti dainelę, kuri rodo, kad šis pavadinimas atsirado nuo „ De wine Upes“: dainininkas sako, jog pasikinkys į roges žirgelius ir važiuos grobio: Založym do san koniki, Osiadlamy wrone žrebie, Pojedziem wojowac, Wojnę toczyč w Ryški kraj, O žeby tylko wody zamarzly.