Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
5 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Misiūnas nuolat keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir nevengdamas susidūrimų kovėsi su sovietais. Misiūnas, apygarda pavadinta Didžiosios kovos (DKA), įkurtos dvi rinktinės — „A“ (Trakų apskritis) ir „B“ (Ukmergės apskritis).
Patikrinti teiginiai
Didžiosios kovos apygardoje buvo įkurtos dvi rinktinės: „A“ Trakų apskrityje ir „B“ Ukmergės apskrityje.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Misiūnas, apygarda pavadinta Didžiosios\nkovos (DKA), įkurtos dvi rinktinės — „A“ (Trakų apskritis) ir „B“ (Ukmergės apskritis).\n\n1946 m.
1944 m. Juozas Misiūnas su maždaug 200 partizanų daliniu keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir kovėsi su sovietais.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Vokiečių okupacijos metais buvo geležinkelių apsaugos polici- ninkas Kaišiadoryse. 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę. Sovietams pakartotinai okupavus Lietuvą, 1944 m. organizavo partizanų būrį. Su savo maždaug 200 partizanų daliniu J. Misiūnas nuolat keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir nevengdamas susidūrimų kovėsi su sovietais.
Narbuto teigimu, Peipaus ežero estai žodžiu „Litalain“ vadino Lietuvos dalį, kuri jo laiku sudarė Ukmergės apskritį.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Sutiksime net\nir su Strijkovskiu, jog egzistavę korolanai, arba kuršių-\nalanų gentis2. Tai, regis, galima įrodyti tuo, jog estai,\ngyvenantys prie Peipaus ežero, dar ir šiandien lietuvius\nvadina Litalain ir šiuo žodžiu supranta Lietuvos dalį, ku\nri dabar sudaro Ukmergės apskritį*. Bet iš viso to nega\nlima daryti jokios kitos išvados, o tik tą, kurią jau minė\njome, būtent jog lietuvių ir kuršių jų dabartinėse žemėse\ngyventa anksčiau, negu atvykėliai alanai davė pradžią\nšių lydinių susidarymui.
Ukmergės pilkapį 1838 m. atkasė Karolis Kozakovskis, o kasinėjimai parodė po juo buvusią pelenų ir apdegusių daiktų duobę.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Per daugelį metų taip išaugdavo pilka piai. Ukmergės pilkapis, kurį 1838 metais atkasė Karolis Koza- kovskis, duoda pagrindo tuo tikėti. Tas pilkapis ilgus metus buvo užlietas greta esančio ežero, bet, kai neseniai ta vieta buvo nu sausinta ir buvo atlikti kasinėjimai, paaiškėjo, jog pilkapis plytėjo ant didžiulės duobės, kuri beveik visa buvo pilna pelenų ir ap degusių daiktų liekanų2.
Teodoro Narbuto cituojamas J. Pomarnackis nurodė, kad Ukmergės apskrityje esantį ponų Strutinskių Daugailių palivarką jo tėvai nuomojo 53 metus, o nuo 1795 m. nuomojo ir jis su šeima.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
„Daugailių palivarką,— \nrašė J. Pomarnackis,— kuris yra ponų Strutinskių nuo\nsavybė, Ukmergės apskrityje penkiasdešimt trejus metus \nnuomojo mano tėvai, o nuo 1795 metų — ir aš su savo \nšeimyna.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 0 | 1 |