Misiūnas nuolat keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir nevengdamas susidūrimų kovėsi su sovietais. Misiūnas, apygarda pavadinta Didžiosios kovos (DKA), įkurtos dvi rinktinės — „A“ (Trakų apskritis) ir „B“ (Ukmergės apskritis).
Vokiečių okupacijos metais buvo geležinkelių apsaugos polici- ninkas Kaišiadoryse. 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę. Sovietams pakartotinai okupavus Lietuvą, 1944 m. organizavo partizanų būrį. Su savo maždaug 200 partizanų daliniu J. Misiūnas nuolat keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir nevengdamas susidūrimų kovėsi su sovietais.
Sutiksime net\nir su Strijkovskiu, jog egzistavę korolanai, arba kuršių-\nalanų gentis2. Tai, regis, galima įrodyti tuo, jog estai,\ngyvenantys prie Peipaus ežero, dar ir šiandien lietuvius\nvadina Litalain ir šiuo žodžiu supranta Lietuvos dalį, ku\nri dabar sudaro Ukmergės apskritį*. Bet iš viso to nega\nlima daryti jokios kitos išvados, o tik tą, kurią jau minė\njome, būtent jog lietuvių ir kuršių jų dabartinėse žemėse\ngyventa anksčiau, negu atvykėliai alanai davė pradžią\nšių lydinių susidarymui.
Per daugelį metų taip išaugdavo pilka piai. Ukmergės pilkapis, kurį 1838 metais atkasė Karolis Koza- kovskis, duoda pagrindo tuo tikėti. Tas pilkapis ilgus metus buvo užlietas greta esančio ežero, bet, kai neseniai ta vieta buvo nu sausinta ir buvo atlikti kasinėjimai, paaiškėjo, jog pilkapis plytėjo ant didžiulės duobės, kuri beveik visa buvo pilna pelenų ir ap degusių daiktų liekanų2.
Teodoro Narbuto cituojamas J. Pomarnackis nurodė, kad Ukmergės apskrityje esantį ponų Strutinskių Daugailių palivarką jo tėvai nuomojo 53 metus, o nuo 1795 m. nuomojo ir jis su šeima.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
„Daugailių palivarką,— \nrašė J. Pomarnackis,— kuris yra ponų Strutinskių nuo\nsavybė, Ukmergės apskrityje penkiasdešimt trejus metus \nnuomojo mano tėvai, o nuo 1795 metų — ir aš su savo \nšeimyna.