Skalvos žemė

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1360 m. kryžiuočiai toliau tvirtinosi pačiame Nemuno žemupyje, statė naują pilį Skalvos žemėje (netoli Tilžės), o kitą prie Nemuno žiočių — Ventės rage (Vindenburgą). Tais metais maršalo vadovaujama Ordino kariuomenė, su talkininkais iš Vokietijos atplaukusi laivais, puolė Veliuonos pilį, padarė jai daug žalos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Atsakydami į kryžiuočių bei kryžininkų Ariogalos, Paštuvos puolimą, 1365 m. pradžioje Kęstutis, Algirdas, Patrikas iš Gardino ir Aleksandras Karijotaitis puolė Skalvos žemę ir upės krante sunaikino kelias priešo pilaites (Kaustryčių ir kt.). Abi pusės ir toliau puldinėjo viena kitos žemes. Lietuvos ir kryžiuočių karas pasiekė aukščiausią eskalacijos lygį.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės pilies užkariavimą Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose Nemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar yra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie įvykius prieš šį karą Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, įsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne kurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais, nes skalvius buvo galima pasiekti laivais, o tam negalėjo trukdyti nadruviai, gyvenantys toliau nuo Nemuno. 464 D.