Nors Mendzižečės girios daugiau negu 3 000 valakų plotas, kuriam priklauso ir Rūdninkų medžionė, buvo nežmoniškai nuniokotas, išliko šiame žvėryne iki šiol yra likę puikaus miško pėdsakų. Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo. O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti.
Pati vietovė, supama pelkių ir raistų, netinkama gyventi, lėmė tai, kad žmogaus ranka jos niekada nelietė iki pat mūsų laikų, kai, sumažėjus miškų, mediena tapo pagrindinis vidaus ir užsienio prekybos objektas. Seniau Rūdninkų girios išties buvo neperžengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuose, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuose, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo tolimiausių amžių pėdsakai. O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti.
Jame veisėsi daug briedžių ir stirnų. Nors Mendzižečės girios daugiau negu 3 000 valakų plotas, kuriam priklauso ir Rūdninkų medžionė, buvo nežmoniškai nuniokotas, išliko šiame žvėryne iki šiol yra likę puikaus miško pėdsakų. Viena iš girių, esanti prie pat Rūdninkų, ir dabar tebevadinama Królewski ogród, lietuviškai - Karaliaus daržas, kur būta daug briedžių, stirnų ir meškų, šiandien pastarųjų išlikę vos keletas.
O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti. Jų pavadinimas kilęs nuo nemažų geležies rūdos klodų, slypinčių po pelkėmis ir girių tankmėmis. Bažnyčia Rūdninkuose galėjusi būti nuo seno, bet klebonijos fundacija datuojama nuo Zigmanto III.