Santrauka

Nors Mendzižečės girios daugiau negu 3 000 valakų plotas, kuriam priklauso ir Rūdninkų medžionė, buvo nežmoniškai nuniokotas, išliko šiame žvėryne iki šiol yra likę puikaus miško pėdsakų. Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne­ peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo­ se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo­ se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo. O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Nors Mendzižečės girios daugiau negu 3 000 valakų plotas, kuriam priklauso ir Rūdninkų medžionė, buvo nežmoniškai nuniokotas, išliko šiame žvėryne iki šiol yra likę puikaus miško pėdsakų.c-001
t-002 Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne­ peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo­ se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo­ se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo.c-002
t-003 O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Nors Mendzižečės girios daugiau negu 3 000 valakų plotas, kuriam priklauso ir Rūdninkų medžionė, buvo nežmoniškai nuniokotas, išliko šiame žvėryne iki šiol yra likę puikaus miško pėdsakų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jame veisėsi daug briedžių ir stirnų. Nors Mendzižečės girios daugiau negu 3 000 valakų plotas, kuriam priklauso ir Rūdninkų medžionė, buvo nežmoniškai nuniokotas, išliko šiame žvėryne iki šiol yra likę puikaus miško pėdsakų. Viena iš girių, esanti prie pat Rūdninkų, ir dabar tebevadinama Królewski ogród, lietu­ viškai - Karaliaus daržas, kur būta daug briedžių, stirnų ir meškų, šiandien pastarųjų išlikę vos keletas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne­ peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo­ se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo­ se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pati vietovė, su­ pama pelkių ir raistų, netinkama gyventi, lėmė tai, kad žmo­ gaus ranka jos niekada nelietė iki pat mūsų laikų, kai, suma­ žėjus miškų, mediena tapo pagrindinis vidaus ir užsienio prekybos objektas. Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne­ peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo­ se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo­ se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo tolimiausių amžių pėd­ sakai. O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti. Jų pavadinimas kilęs nuo nemažų geležies rū­ dos klodų, slypinčių po pelkėmis ir girių tankmėmis. Bažny­ čia Rūdninkuose galėjusi būti nuo seno, bet klebonijos fun­ dacija datuojama nuo Zigmanto III.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai