Vieta

Romovės šventykla

8 teiginiai10 įrašų1 ryšys

Narbutas rašo, kad Viršaičio stabas buvo senojoje Romovės šventykloje ir buvo labai gerbiamas. Narbutas rašo, kad Atrimpo stabas Romovės šventykloje stovėjo Perkūno dešinėje ir buvo medinis, su varpų vainiku. Narbutas pažymi, kad slavai šventyklas vadino gontinomis arba kontinomis.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

RomovėRomovės šventykla

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožai
  • senoji
  • Narbutas Romovės šventyklą apibūdina kaip senąją, nurodydamas, kad joje buvo Viršaičio stabas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Narbutas rašo, kad Viršaičio stabas buvo senojoje Romovės šventykloje ir buvo labai gerbiamas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Jų nuomonės nėra nepagrįstos, nes tai buvo suasmeninta aukščiausiojo dievo savybė, kaip ir daugelis kitų aukštesniojo lygio dievų, besiskiriančių tik savo pavidalu ir skirtingais mitais. Viršaitis (Wirszajtos) Šio dievo stabas buvo senojoje Romovės šventykloje, jis buvo labai gerbiamas. Dievas globojo namus, visokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei namų gyvulius, - taip mano Strijkovskis.
t-002vidutinis

Narbutas rašo, kad Atrimpo stabas Romovės šventykloje stovėjo Perkūno dešinėje ir buvo medinis, su varpų vainiku.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*. Dievo Patelo stabas buvo toje pačioje šventykloje ir stovėjo į dešinę nuo Perkūno, bet koks buvo jo atvaizdas - nežinome. Perkūno, Patelo ir Atrimpo atvaizdai yra žinomi dar iš senovės prūsų vėliavos.
t-003vidutinis

Narbutas rašo, kad Romovės šventyklą supo apeigų aikštė, kurioje buvo sukrautos malkų stirtos šventajai ugniai palaikyti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Priešais ąžuolą, angos link, sienoje stovėjo aukurai, kuriuose buvo deginamos aukos ir palaikoma šventoji ugnis. Šventyklą supo aikštė, kurioje susirinkę žmonės dalyvaudavo apeigose, o pati šventykla buvo Adytum. Aikštėje buvo sukrautos stirtos malkų šventajai ugniai palaikyti.
t-004vidutinis

Tad paskaitykime dabar pačios seno vinės šventyklos aprašymą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tad paskaitykime dabar pačios senovinės šventyklos aprašymą. Plačios lygumos, užliejamos dviejų upių, viduryje augo stebuklingas, žiemą vasarą žaliuojantis, neišmatuojamo storio ir aukščio ąžuolas. Medį supo šešiakampis mūrinis aptvaras, kadangi Strijkovskis suskaičiuoja šešis šventyklos kampus7.
t-005vidutinis

Narbutas teigia, kad dievo Patelo stabas buvo toje pačioje šventykloje ir stovėjo į dešinę nuo Perkūno, bet koks buvo jo atvaizdas - nežinome.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*. Dievo Patelo stabas buvo toje pačioje šventykloje ir stovėjo į dešinę nuo Perkūno, bet koks buvo jo atvaizdas - nežinome. Perkūno, Patelo ir Atrimpo atvaizdai yra žinomi dar iš senovės prūsų vėliavos.
t-006vidutinis

Šventyklą supo aikštė, ku rioje susirinkę žmonės dalyvaudavo apeigose, o pati šventykla buvo Adytum.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Už ąžuolo buvo nedideli rūsiai arba slėptuvės šventiesiems šliužams. Priešais ąžuolą, angos link, sienoje stovėjo aukurai, kuriuose buvo deginamos aukos ir palaikoma šventoji ugnis. Šventyklą supo aikštė, kurioje susirinkę žmonės dalyvaudavo apeigose, o pati šventykla buvo Adytum.
t-007vidutinis

Upės (Oppen) kaime augo storiausias ąžuolas, kuris, anot to paties istoriko, priklausė šventyklos liekanoms.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Upės (Oppen) kaime augo storiausias ąžuolas, kuris, anot to paties istoriko, priklausė šventyklos liekanoms. Garsi šventykla buvo vietovėje, vadintoje Rikajotu (Rikajoth), kurios buvimo vieta nežinoma. Kiti mano, kad tai ta pati vieta, kaip ir Romovė. Bet kadangi Rikajoth prūsiškai reiškia religinę sostine, tad tai turėjo būti vyriausiojo žynio buveinė, o ne šventasis miestas.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

priklausė:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—810