Narbutas rašo, kad Viršaičio stabas buvo senojoje Romovės šventykloje ir buvo labai gerbiamas. Narbutas rašo, kad Atrimpo stabas Romovės šventykloje stovėjo Perkūno dešinėje ir buvo medinis, su varpų vainiku. Narbutas pažymi, kad slavai šventyklas vadino gontinomis arba kontinomis.
Jų nuomonės nėra nepagrįstos, nes tai buvo suasmeninta aukščiausiojo dievo savybė, kaip ir daugelis kitų aukštesniojo lygio dievų, besiskiriančių tik savo pavidalu ir skir tingais mitais. Viršaitis (Wirszajtos) Šio dievo stabas buvo senojoje Romovės šventykloje, jis buvo labai gerbiamas. Dievas globojo namus, visokį kilnoja mąjį ir nekilnojamąjį turtą bei namų gyvulius, - taip mano Strij kovskis.
Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*. Dievo Patelo stabas buvo toje pačioje šventykloje ir stovėjo į dešinę nuo Perkūno, bet koks buvo jo atvaizdas - nežinome. Perkūno, Patelo ir Atrimpo atvaizdai yra žinomi dar iš senovės prūsų vėliavos.
Priešais ąžuolą,\nangos link, sienoje stovėjo aukurai, kuriuose buvo deginamos\naukos ir palaikoma šventoji ugnis. Šventyklą supo aikštė, ku\nrioje susirinkę žmonės dalyvaudavo apeigose, o pati šventykla\nbuvo Adytum. Aikštėje buvo sukrautos stirtos malkų šventajai\nugniai palaikyti.
Tad paskaitykime dabar pačios seno\nvinės šventyklos aprašymą. Plačios lygumos, užliejamos dvie\njų upių, viduryje augo stebuklingas, žiemą vasarą žaliuojantis,\nneišmatuojamo storio ir aukščio ąžuolas. Medį supo šešiakam\npis mūrinis aptvaras, kadangi Strijkovskis suskaičiuoja šešis\nšventyklos kampus7.
Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*. Dievo Patelo stabas buvo toje pačioje šventykloje ir stovėjo į dešinę nuo Perkūno, bet koks buvo jo atvaizdas - nežinome. Perkūno, Patelo ir Atrimpo atvaizdai yra žinomi dar iš senovės prūsų vėliavos.
Už ąžuolo buvo nedideli rūsiai arba slėptuvės šventiesiems šliužams. Priešais ąžuolą, angos link, sienoje stovėjo aukurai, kuriuose buvo deginamos aukos ir palaikoma šventoji ugnis. Šventyklą supo aikštė, ku rioje susirinkę žmonės dalyvaudavo apeigose, o pati šventykla buvo Adytum.