Raseiniai

Santrauka

Pijarų mokyklos — vienur pilnos kolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vietose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Valeranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Raseinių, Gaižuvos ir Ariogalos sritis.		c-001
t-002 Raseinių srities atstovai buvo tarp 31 Žemaičių aukštumos atstovo, dariusio taiką su Vytautu ir Ordinu.		c-002
t-003 1416 m. Vytautas pastatė parapijinę bažnyčią Raseiniuose.		c-003
t-004 Sukilimas prasidėjo Raseinių apskrityje, kur buvo sudegintas Sudeikių dvaras, atsiliepė Airiogaloje, Kra­ žiuose, pasiekė net Medininkus, kur gyveno vyskupas, ir kitas Žemaičių vietas.		c-004
t-005 Karūnavimo metais Mindaugas Žemaičiuose užrašė po pusę Raseinių, Betygalos, Ariogalos ir Laukuvos žemių.		c-005
t-006 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis.		c-006
t-007 Raseinių atstovai buvo tarp 31 Žemaičių aukštumos atstovo, dariusio taiką su Vytautu ir Ordinu.		c-007
t-008 Bermontininkų rankose atsidūrė Šiaurės Lietuva, palaipsniui judėdami į pietus bermontininkai pasiekė net Raseinius.		c-008
t-009 Saugumo sumetimais, ordino, o gal ir paties vyskupo prašomas, Mindaugas vyskupui gyvenamąja vieta paskyrė Žemaičius ir dovanojo jam čia kai kurias žemes: po pusę Raseinių, Ariogalos, Betygalos, Laukuvos ir kt.		c-009
t-010 Kryžiuočių ginkluota palyda po žudynių pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes.		c-010

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Raseinių, Gaižuvos ir Ariogalos sritis.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet jau 1352.II. Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis; tik dėl staigaus polaidžio jis turėjo gana nuostolingą grįžimą^12.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Raseinių srities atstovai buvo tarp 31 Žemaičių aukštumos atstovo, dariusio taiką su Vytautu ir Ordinu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Viso Žemaičių krašto vardu pavardėmis surašyti 31 atstovas iš septynių Žemaičių aukštumos sričių (Ariogalos, Kal­ tinėnų, Knituvos, Kražių, Medingėnų, Raseinių ir Viduklės) darė taiką su Vytautu ir ordinu. Jie žadėjo « padėti prieš visus jų prie­ šus ». O tarp Žemaičių ir Prūsų buvo sutarta laisva prekyba. Šita sutartimi su Žemaičių kilmingaisiais Vytautas kilo ordino akyse, nes parodė savo įtaką Žemaičiuose, kuriuos jis — be pačių Žemaičių žinios — jau buvo antrukart ordinui pažadėjęs.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 1416 m. Vytautas pastatė parapijinę bažnyčią Raseiniuose.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kaip jau matėme, 1416 metais Vytautas Varniuose pastatė katedrą ir aštuonias parapijines bažnyčias: Viduklėje, Kaltinėnuose, Kelmėje, Raseiniuose, Luokėje, Kra­ žiuose, Airiogaloje, Veliuonoje. Atvykę Konstancijos susirin­ kimo pasiuntiniai—Lvovo vysk.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Sukilimas prasidėjo Raseinių apskrityje, kur buvo sudegintas Sudeikių dvaras, atsiliepė Airiogaloje, Kra­ žiuose, pasiekė net Medininkus, kur gyveno vyskupas, ir kitas Žemaičių vietas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Sukilimas prasidėjo Raseinių apskrityje, kur buvo sudegintas Sudeikių dvaras, atsiliepė Airiogaloje, Kra­ žiuose, pasiekė net Medininkus, kur gyveno vyskupas, ir kitas Žemaičių vietas. Daugiausia sukilėliai degino dvarus ir žudė jų savininkus; buvo užpuolę Klaipėdą ir sudegino Liepoją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Karūnavimo metais Mindaugas Žemaičiuose užrašė po pusę Raseinių, Betygalos, Ariogalos ir Laukuvos žemių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Karūnavimo metais jis užrašė Žemaičiuose po pusę žemių Raseinių, Betygalos, Ariogalos ir Laukuvos. Kita tų žemių pusė buvo užrašyta vyskupui Kristijonui (1254.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet jau 1352.II. Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis; tik dėl staigaus polaidžio jis turėjo gana nuostolingą grįžimą^12.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Raseinių atstovai buvo tarp 31 Žemaičių aukštumos atstovo, dariusio taiką su Vytautu ir Ordinu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Viso Žemaičių krašto vardu pavardėmis surašyti 31 atstovas iš septynių Žemaičių aukštumos sričių (Ariogalos, Kal­ tinėnų, Knituvos, Kražių, Medingėnų, Raseinių ir Viduklės) darė taiką su Vytautu ir ordinu. Jie žadėjo « padėti prieš visus jų prie­ šus ». O tarp Žemaičių ir Prūsų buvo sutarta laisva prekyba. Šita sutartimi su Žemaičių kilmingaisiais Vytautas kilo ordino akyse, nes parodė savo įtaką Žemaičiuose, kuriuos jis — be pačių Žemaičių žinios — jau buvo antrukart ordinui pažadėjęs.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Bermontininkų rankose atsidūrė Šiaurės Lietuva, palaipsniui judėdami į pietus bermontininkai pasiekė net Raseinius.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Bermontininkų rankose atsi- dūrė Šiaurės Lietuva, palaipsniui judė- dami į pietus bermontininkai pasiekė net Raseinius. Lietuvos vyriausybė fak- tiškai nustojo kontroliuoti didžiąją dalį Šiaurės ir Vakarų Lietuvos. Bermontininkams užėmus Radviliškio geležinkelio stotį, nutrūko susisiekimas geležin- keliu tarp Kauno ir bolše- vikų fronte veikusių Lietuvos kariuomenės dalinių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Saugumo sumetimais, ordino, o gal ir paties vyskupo prašomas, Mindaugas vyskupui gyvenamąja vieta paskyrė Žemaičius ir dovanojo jam čia kai kurias žemes: po pusę Raseinių, Ariogalos, Betygalos, Laukuvos ir kt.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Saugumo sumetimais, ordino, o gal ir paties vys- kupo prašomas, Mindaugas vyskupui gyvenamąja vieta paskyrė Žemaičius ir dovanojo jam čia kai kurias žemes: po pusę Rasei- nių, Ariogalos, Betygalos, Laukuvos ir kt. sričių.Tose srityse vys- kupas jautėsi labai nesaugiai, todėl prašė ordiną globos; už tai jis perleido ordinui kai kurias Mindaugo jam dovanotas žemes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Kryžiuočių ginkluota palyda po žudynių pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą die­ ną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes. Abi tos vietovės pagonims buvo labai svarbios, juk čia sto­ vėjo Romuva (Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Kri­ vių Krivaičio pagrindinė buveinė). Pakeliui viską versdama pelenais, kryžiuočių kariauna puolėsi Bisenės pilies link, pa­ siryžusi užimti ją šturmu, ir jau vėlų vakarą imta pulti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai