Po Vaikių krašto nusiaubimo ginkluota palyda kitą dieną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 82
Vaikių krašte buvo šventoji giria, ku ri kartu su netoliese stovėjusia pilimi ir aplinkiniais pasta tais vieną naktį buvo sudeginta iki pamatų, visi gyventojai išžudyti. Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą die ną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes. Abi tos vietovės pagonims buvo labai svarbios, juk čia sto vėjo Romuva (Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Kri vių Krivaičio pagrindinė buveinė).
Raseiniuose buvo įkurta pijarų mokykla.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 356
Pijarai, niekuo daugiau neužsiimdami, kaip tik mokymu, gyveno tik ten, kur buvo jų mokyklų, o jėzui- tai stengėsi visur apsigyventi. Pijarų mokyklos — vienur pilnos kolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vie- tose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Va- leranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur. #### 6.
Bermontininkai, užėmę Šiaurės Lietuvą, judėdami į pietus pasiekė Raseinius.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 194
Lietuvos kariuomenės pėstininko žieminė kepurė Lietuvos kariuomenės dalinius į rytus, palaipsniui užiminėjo svarbias gele- zinkelio stotis ir strategiškai svarbius kelius. Bermontininkų rankose atsi- dūrė Šiaurės Lietuva, palaipsniui judė- dami į pietus bermontininkai pasiekė net Raseinius. Lietuvos vyriausybė fak- tiškai nustojo kontroliuoti didžiąją dalį Šiaurės ir Vakarų Lietuvos.
Sukilimas prasidėjo Raseinių apskrityje, kur buvo sudegintas Sudeikių dvaras.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 130
Prie jų prisidėjo taip pat ir uolesni seno lietuvių tikėjimo garbintojai, kurie buvo priešingi įvedamam ka talikų tikėjimui. Sukilimas prasidėjo Raseinių apskrityje, kur buvo sudegintas Sudeikių dvaras, atsiliepė Airiogaloje, Kra žiuose, pasiekė net Medininkus, kur gyveno vyskupas, ir kitas Žemaičių vietas. Daugiausia sukilėliai degino dvarus ir žudė jų savininkus; buvo užpuolę Klaipėdą ir sudegino Liepoją.
1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 257
Bet jau 1352.II. Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis; tik dėl staigaus polaidžio jis turėjo gana nuostolingą grįžimą^12.
Raseinių sritis buvo viena iš septynių Žemaičių aukštumos sričių, kurių atstovai darė taiką su Vytautu ir Ordinu.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 313
Viso Žemaičių krašto vardu pavardėmis surašyti 31 atstovas iš septynių Žemaičių aukštumos sričių (Ariogalos, Kal tinėnų, Knituvos, Kražių, Medingėnų, Raseinių ir Viduklės) darė taiką su Vytautu ir ordinu. Jie žadėjo « padėti prieš visus jų prie šus ». O tarp Žemaičių ir Prūsų buvo sutarta laisva prekyba. Šita sutartimi su Žemaičių kilmingaisiais Vytautas kilo ordino akyse, nes parodė savo įtaką Žemaičiuose, kuriuos jis — be pačių Žemaičių žinios — jau buvo antrukart ordinui pažadėjęs.
Žemaitijos nusiaubimo metu Raseinių valsčius buvo sulygintas su žeme kartu su Vaikių, Ariogalos ir Klogėnų valsčiais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 205
Su šiomis jėgomis patraukęs iš Prūsijos, priešas baisiai nusiaubė Žemaitiją. Didelį kraštą — Vaikių, Raseinių, Ariogalos ir Klogėnų valsčius jis sulygino su žeme. Apmalšinus žudynėmis širdis, kai, pykčiui lėgstant, gėda apėmė ginkluotus karius, kad nelyginant plėši kai siaubia beginklius žmones ir kaimiečių lūšneles, 1322 m eta i V o k ie č ių ir k r y ž iu o čių š v e n ta sis karas prieš lietu viu s Šiais dalykais ir rūpinosi Gediminas, kai jį užgriuvo naujos bėdos.
Simonas Stanevičius 1836 m. balandžio 19 d. Raseiniuose parašytame laiške Narbutui patvirtino jo aptariamą teiginį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 220
Taip tvirtina ponas Simo\nnas Stanevičius, filosofijos magistras, lietuviškų dainų rinkinio\nautorius, man rašytame laiške (Raseiniai. - 1836.IV19)*.
Teodoras Narbutas aprašo, kad po žygio per Graudžių girią priešas smogė Pamedės valsčiaus apylinkėms ir paslinko Raseinių link.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 432
Bu vo žygiuota per Graudžių girią, ne be didelio vargo. Vitingai ir Insterburgo pasienio sargyba sudarė priešakinį būrį. Netikė tas smūgis teko Pamedės valsčiaus apylinkėms, priešas pasi slinko Raseinių link.
Raseiniai Narbuto aprašyme priskiriami vidurinėms sritims, į kurias rengiant ekspediciją nurodoma apie ketinimą rašyti Brandenburgo markgrafui.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 531
Tačiau jei norėtų į vidurines sritis, tokias kaip Vilnius, Vi duklė, Raseiniai arba Ariogala, ruošti ekspediciją, tada terašo Brandenburgo markgrafui, kad nori paviešėti.