Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Praga

7 teiginiai6 įrašai4 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Praga – Čekijos transporto priemonių (automobilių, motociklų, tankų, lėktuvų) gamybos kompanija, įsikūrusi Prahoje. 2006 m. ją nupirko International Truck Alliance.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Jie visada sustodavo Varšuvos priemiestyje, Pragoje, dešiniajam Vyslos krante, ir laikydavosi vieningai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)VaršuvaPraga

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožai
  • Varšuvos priemiestis, esantis dešiniajame Vyslos krante
  • A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.); aprašoma, kur per elekcijas sustodavo Lietuvos atstovai.
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Pragos universitetas
  • Bendrabutis lietuviams studentams
  • Vytautas Didysis 1350–1430 (1930 m.); minimi studentai, kurie Pragos universitete mokėsi teologijos.
  • Karalienė Jadvyga jį įsteigė Pragoje studentams, kurie Pragos universitete mokėsi teologijos.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003aukstas

Vytautas sutiko priimti čekų karūną ir pasiuntė Zigmantą Kaributą savo vietininku į Pragą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Be abejo, Vytautui susiartinus su Praga, padarius su ja uniją, apsikarūnavus jos karaliaus karūna, Lenkija jam nebebūtų buvusi taip reikalinga savo tikslams siekti. Ši aplinkybė ir meta šiek tiek šviesos, kodėl Vytautas taip mielai pritarė ir rėmė Jogailos dukters piršlybas. Kaip ten bebūtų, mes žinom, kad Vytautas, nežiūrint lenkų pasipriešinimo, sutiko čekų karūną priimti ir pasiuntė į Pragą savo vietininku Zigmantą Kaributą.
t-005aukstas

Vytautas, nepaisydamas lenkų pasipriešinimo, sutiko priimti čekų karūną ir pasiuntė Zigmantą Kaributą savo vietininku į Pragą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kaip ten bebūtų, mes žinom, kad Vytautas, nežiūrint lenkų pasipriešinimo, sutiko čekų karūną priimti ir pasiuntė į Pragą savo vietininku Zigmantą Kaributą. Tik vėliau, pasikeitus aplinkybėms, Vytautas nuo to sumanymo atsisakė.
t-001vidutinis

Būtautas, vadintas Henricus dux Lithuaniae, ilgai gyveno imperatoriaus Karolio IV dvare ir 1380 m. mirė Pragoje.

Įrodymai (1)
t-002vidutinis

Būtautas, ilgai gyvenęs imperatoriaus Karolio IV dvare, 1380 m. mirė Pragoje.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

J. Pfitznerio veikalas „Grossfürst Witold als Staatsmann“ 1930 m. buvo išleistas Pragoje.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

Karalienė Jadvyga Prahoje įsteigė bendrabutį lietuviams studentams, kurie Pragos universitete mokėsi teologijos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Lietuviams kunigams rengti karalienė Jadvyga įsteigė Pragoję bendrabutį studentams, kurie mokėsi teologijos Pragos universitete, o Jogaila tuo pat tikslu atnaujino ir praplatino Krokuvos universitetą (1400). Taip įvedamas Lietuvoje krikštas griežtai pakeitė ir jos santykius su Vok.
t-007vidutinis

Lietuvos atstovai per elekcijas sustodavo Varšuvos priemiestyje Pragoje, dešiniajame Vyslos krante.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Bet į elekciją, žinoma, susirinkdavo ne visi, o tik artimųjų sričių ir, be to, tik turtingesnieji bajorai. Iš tolimosios Lietuvos paprastai atvykdavo tik senatoriai ir tuo pat metu šaukiamojo seimo atstovai. Jie visada sustodavo Varšuvos priemiestyje, Pragoje, dešiniajam Vyslos krante, ir laikydavosi vieningai. Tad iš tikrųjų būdavo renkama ne bendrai, o buvo du rinkėjai — Lenkija ir Lietuva.
Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo siuntimo vieta:
Vytautas
priklausė:
Varšuva
Vytautas siuntė į ←:
Vytautas
Praga priklausė:
Varšuva

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—33
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—32
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—11