Vieta

Medvėgalis

8 teiginiai7 įrašai7 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Medvėgalis – XIV a. lietuvių pilies, vėliau – piliakalnio ir greta esančios aukščiausios Žemaitijos kalvos (234,6 m) pavadinimas. Išsidėstęs Šilalės rajone, apie 8 km į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, 12 km į pietus nuo Varnių, Karūžiškės dvaro laukuose. Tai didžiausias žemaičių piliakalnis. Į šiaurės rytus nuo jo yra kūlgrinda, į pietvakarius – kalva, vadinama Alka.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Medvėgalis – istorinė pilis ir su ja siejama sritis, viduramžiais tapusi svarbia karinių žygių bei politinių derybų vieta. 1329 m. ją apsupo brolio Vernerio vadovaujama kariuomenė, o po ilgų kovų pilis pasidavė krikščionių tikėjimui. Tame žygyje dalyvavo Čekijos karalius Jonas Liuksemburgietis, daugybė Europos kilmingųjų, 200 Ordino brolių ir apie 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstininkų. Kituose šaltiniuose pasakojama, kad 1357 m. žemaičiai Medvėgalyje atkakliai gynėsi, tačiau priešui padegus pilį buvo priversti pasiduoti. Medvėgalio reikšmę atskleidžia ir tai, kad jo srities kilmingieji derėjosi su magistru, siūlydami paklusti mainais į apsaugą nuo karaliaus pykčio bei jėgos; be to, prie pilies grafas iš Bergo daug karių įšventino į riterius po Ordino brolių vėliava.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Infrastruktūra	pilis	1329 m. šaltinis Medvėgalį tiesiogiai įvardija kaip pilį, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Paskirtis	gynyba	1357 m. aprašyme nurodoma, kad žemaičiai Medvėgalyje atkakliai gynėsi; priešui padegus pilį, jie turėjo pasiduoti.	Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

1329 m. brolis Verneris su kariuomene apsupo Medvėgalio pilį, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo, Saumburgo, Falkenšteino grafais ir Kerpeno, Geros, Bergo, Rotenšteino, Damiso, Kotbuso, Meiseno valdovais bei Donos burggrafu ir su daugybe Vokietijos bei Anglijos karalysčių kilmingųjų. Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį601, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo viešpaties vardu pakrikštyti, tačiau neilgai trukus jie atkrito nuo krikščionybės. 10.

t-005aukstas

Medvėgalyje žemaičiai atkakliai gynėsi, tačiau priešui padegus pilį turėjo pasiduoti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Šis žygis, kuriame buvo daug svečių iš visur, net iš Anglijos, paminėtas ne tik ordino kronikose, bet ir žygyje dalyvavusio prancūzų poeto Guillaume de Machaut 1357 m. rašytame veikale « Confort d’Ami » (« Draugo parama »). Poetas išskaičiavo, jog pilgrimai esą, be Medvėgalio (Medouagle), dar paėmę keturias pilis (Kvėdarną, Gedimino pilį, Gegužkalnį, Aukaimį). Žemaičiai Medvėgalyje gana atkakliai gynęsi, tačiau priešui padegus pilį, turėję pasiduoti.

t-003vidutinis

Grafas iš Bergo prie Medvėgalio pilies daug karių įšventino į riterius po Ordino brolių vėliava.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Medininkų valsčiaus apiplėšimą 1316 metais Kai tas pats brolis Henrikas sugrįžo į Karaliaučių, išvydo ten daug maldininkų, atvykusių iš Reino krašto, būtent: kilminguosius grafus iš Bergo ir iš Nuvenaro, riterį Arnoldą iš Elnerio ir daug kitų kilmingųjų, su kuriais ir patraukė, vėl subūręs didelę kariuomenę, į Medininkų valsčių bei jį nusiaubė, du šimtus žmonių nukaudamas ar paimdamas į nelaisvę. Broliai neteko net penkiasdešimties vyrų nukautaisiais. Tuo metu, kai šitai dėjosi, grafas iš Bergo prieš Medvėgalio pilį575 daug karių įšventino po brolių vėliava į riterius.

t-004

Daug Medvėgalio srities kilmingųjų derėjosi su magistru, siūlydami paklusti už apsaugą nuo karaliaus pykčio ir jėgos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pirmasis į tą laišką dėmesį atkreipė Paszkiewicz : PaJM, 283 p. 3. išn.** (^6) **SRP, I, 186 p.** (^234) II skyrius: valstybės iškilimas Wigando kronikoje pažymi, jog esą daug Medvėgalio srities kilmingųjų (« multi pagani maiores ») derėjosi su magistru : «jie visi jam paklustų, jeigu juos apsaugotų nuo karaliaus pykčio ir jėgos, kadangi kitaip jie negalėtų išsigelbėti »^7. Tarp dviejų ilgus metus kariaujančių pusių visada gali nutikti kokių atskirų nuo bendros kovos linijos nukrypimų, gali atsirasti perbėgėlių pas priešą.

t-006

Wigando kronikoje rašoma, kad daug Medvėgalio srities kilmingųjų derėjosi su magistru dėl paklusimo mainais į apsaugą nuo karaliaus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pirmasis į tą laišką dėmesį atkreipė Paszkiewicz : PaJM, 283 p. 3. išn.** (^6) **SRP, I, 186 p.** (^234) II skyrius: valstybės iškilimas Wigando kronikoje pažymi, jog esą daug Medvėgalio srities kilmingųjų (« multi pagani maiores ») derėjosi su magistru : «jie visi jam paklustų, jeigu juos apsaugotų nuo karaliaus pykčio ir jėgos, kadangi kitaip jie negalėtų išsigelbėti »^7. Tarp dviejų ilgus metus kariaujančių pusių visada gali nutikti kokių atskirų nuo bendros kovos linijos nukrypimų, gali atsirasti perbėgėlių pas priešą.

t-007vidutinis

Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo, Saumburgo, Falkenšteino grafais ir Kerpeno, Geros, Bergo, Rotenšteino, Damiso, Kotbuso, Meiseno valdovais bei Donos burggrafu ir su daugybe Vokietijos bei Anglijos karalysčių kilmingųjų. Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį601, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo viešpaties vardu pakrikštyti, tačiau neilgai trukus jie atkrito nuo krikščionybės. 10.

t-220668vidutinis

1316 metais grafas iš Bergo prieš Medvėgalio pilį įšventino daug karių į riterius po brolių vėliava.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)