Lubavos žemė

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dėl Lubavos žemės, tapusios vyskupo Kristijono valda, vėliau ginčijosi kryžiuočiai ir Konradas, teisių į šią žemę klausimas buvęs aktualus Hohenlohės reliacijos sudarymo metu (XIII a. 5-as dešimtmetis), matyti, todėl Lubavos žemė pateko ir į Dusburgiečio tekstą. Įkurdindami Kryžiuočių ordiną prie Vyslos, Lenkijos feodalai, o visų pirma kunigaikštis Konradas, matyt, ketino, jų padedami, ne tik gintis nuo prūsų, bet ir užkariauti Prūsiją.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

savo žmonos Agotos bei sūnų Boleslovo, Kazimiero ir Zemovito171, kurie sutartinai viskam pritarė ir vieningai viską palaikė, atidavė Teutonų namų ordino broliams, jau dabar čia esantiems ir ateityje atvyksiantiems, Kulmo ir Lubavos žemes, be to, tas žemes, kurias, viešpaties padedami, jie ateityje atkariausią iš netikėlių, suteikdamas jiems per amžius visas teises bei visas naudas, jo bei jo pirmtakų čia turėtas, nepasilaikydamas sau nei teisių, nei nuosavybės ir pasižadėdamas nesiimti jokių teisinių ar faktinių veiksmų, kurie šiuo atveju galėtų praversti jam pačiam, jo žmonai, jo vaikams ar jų palikuonims.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Lubavo žemė dokumentuose apibūdinama kaip teritorija į rytus nuo Drevantos aukštupio