Vieta

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

14 teiginių15 įrašų0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK, rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское, lot. Magnus Ducatus Lituaniæ, lenk. Wielkie Księstwo Litewskie) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. antrosios pusės iki 1569 m. – didžiąją dabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dabartinės Latvijos ir Estijos. XV a. didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – istorinis politinis darinys, kurio teritorijoje veikė savitos teisinės, socialinės, ūkinės ir kultūrinės praktikos. XVI–XVII a. joje buvo plačiai paplitę dvarų antpuoliai, arba „najazdai“ – ginkluotas žemvaldžių konfliktų sprendimo būdas, taikytas dėl turto, teritorijų ribų ir buitinių nesutarimų. Tuo pat metu veikė nuostata, kad mieste tam tikrą laiką, nuo vienerių iki dešimties metų, išgyvenęs asmuo tapdavo laisvasis. Trečiasis Lietuvos Statutas už bajoro namo, užvažiuojamųjų namų patalpos, bažnyčios ar vienuolyno užpuolimą numatė griežtas bausmes, kai kuriais atvejais – mirties bausmę. XVIII a. LDK išsiskyrė ir administracinėmis bei simbolinėmis naujovėmis: 1765 m. sukurta teritorinė muitinių sistema, o proginėse dekoracijose tebebuvo svarbios emblemos ir lotyniškos inskripcijos.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Lietuvos didysis antspaudas su Vyčiu, apie 1764 m.circa 1764 date QS:P,+1764-00-00T00:00:00Z/9,P1480,Q5727902 · Žiūrėti galerijoje

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožai
  • Valstybės teritorija buvo padalyta į teritorines muitines – reparticijas.
  • 1765 m.; taip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės tarnybos pagrindus aprašo šaltinis.
  • 03-ldk-tarp-tradiciju-ir-naujoviu
Infrastruktūra
  • Muitinių sistemą sudarė muitinės (kamaros), jų filialai – muitinėlės (pakamaros), vyriausieji sargybos postai ir sargybos postai.
  • 1765 m.; aprašant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės tarnybos struktūrą.
  • 03-ldk-tarp-tradiciju-ir-naujoviu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-006vidutinis

XVI–XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išplitęs dvarų antpuolių („najazdų“) reiškinys.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje

XVI-XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kaip savotiškas vėžys išplitęs vadinamųjų dvarų antpuolių („najazdų") reiškinys. Tokie antpuoliai egzistavo kaip ginkluotas įvairiausių tarp žemvaldžių kylančių konfliktų sprendimo būdas. Turtiniai klausimai, besiribojančių teritorijų ribų nustatymo ar tiesiog paprasčiausi buitiniai konfliktai būdavo „sprendžiami" t pasitelkus smurtą
t-008vidutinis

Trečiajame Lietuvos Statute už bajoro namo, užvažiuojamųjų namų patalpos, bažnyčios ar vienuolyno užpuolimą buvo numatytos bausmės, įskaitant mirties bausmę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje

Trečiojo Lietuvos Statuto 4 skyriaus 35 straipsnyje buvo numatyta, kad už bajoro namo ar kito pastato užpuolimą, kai užpuoliko tikslas – nužudyti šeimininką, skiriama mirties bausmė. Taip pat 11 skyriaus 1 skyriuje minėta mirties bausmė už bajoro namo, užvažiuojamųjų namų patalpos užpuolimą ir nužudymą šio nusikaltimo metu, o šio skyriaus 3 straipsnyje buvo minėtas bažnyčios, vienuolyno užpuolimas11.
t-004vidutinis

Laužikas pabrėžia korporatyvumo skirtumus tarp Vakarų Europos šalių ir Lietuvos aiškindamas gėrimo iš vienos taurės reikšmes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Rimvydas Laužikas, Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje (straipsnis, 2016 m.)

t-208044vidutinis

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1765 m. buvo sukurti muitinės tarnybos pagrindai ir padalyta teritorinė muitinių sistema.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių

Iždo komisija jau 1765 m. sukūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės tarnybos pagrindus: valstybės teritorija buvo padalyta j teritorines muitines reparticijas, kurias sudarė muirinės (kamaros), jų filialai (muitinėlės - pakamaros), vyriausieji sargybos postai ir sargybos postai.
t-211639vidutinis

Kazimieras valdė Lietuvos, Rusų ir Volynės Kunigaikštystę iš Vilniaus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

O paskui didysis kunigaikštis Kazimieras atvyko į Vilnių ir sėdo valdyti Vilniaus — savo dėdės ir tėvo, didžiojo kunigaikščio Vytauto, sostinės— ir visos Didžiosios Lietuvos, Rusų ir Volynės Kunigaikštystės.
t-007vidutinis

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje galiojo principas, kad mieste tam tikrą laiką išgyvenęs asmuo tapdavo laisvasis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje

Tiek Europoje, tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje galiojo principas, kad „miesto oras išlaisvina". Pagal šią nuostatą tam tikrą laiką, kuris galėjo kisti nuo vienerių iki dešimties metų, mieste išgyvenęs asmuo tapdavo laisvuoju asmeniu. Dešimties metų laikotarpį tikriausiai taip pat būtų galima sieti su Trečiajame Statute užfiksuotu senaties terminu.
t-003vidutinis

„Lenkų istorikai ir istorijos tyrėjai visuomet mus, lietuvius, žemino ir žemina <...>; dėl tokių priežasčių reikia rinkti grynai lietuviškos dvasios paminklus ir parodyti, kad mes jų turime daugiau ir kur kas geresnių negu lenkai“11.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

„Lenkų istorikai ir istorijos tyrėjai visuomet mus, lietuvius, žemino ir žemina <...>; dėl tokių priežasčių reikia rinkti grynai lietuviškos dvasios paminklus ir parodyti, kad mes jų turime daugiau ir kur kas geresnių negu lenkai“11.
Visi teiginiai ir įrodymai (14 teiginiai, 15 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.—22
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių—22
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—22
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje—22
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—22
Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje—11
Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—12
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11